Lietuvis sau rojų atrado Sacharoje

Vytautas Žukas tikina radęs raktą Atlantidos mįslei įminti ir svajoja į Lietuvą atvežti dinozauro griaučius. Egzotiškajame Maroke vargu ar atsiras kitas lietuvis, darantis pinigus tiesiog iš dykumos.

Atlantida virto dykuma

35 metų V.Žuko verslas - Sacharos dykumoje bei Atlaso kalnuose rasti, iškasti ir išsiųsti užsakovams ypatingos vertės turinčių iškasenų. Tai prieš milijonus metų buvusio jūros dugno nuosėdos, suakmenėję gyviai, pusiau brangūs mineralai, kurie kitose šalyse tampa turtingų žmonių namų puošmenomis.

Lietuvis mano radęs Atlantidos įminimo raktą. Mat ties Japonijos Okinavos sala giliai jūros dugne randama civilizacijos pėdsakų. Toje pačioje paralelėje, tik priešingoje Žemės rutulio pusėje - Sachara. Čia Atlaso kalnuose kadaise būta jūros dugno. V.Žukas įsitikinęs, kad didžiulis meteoritas pakeitė žemės centrą, buvęs Atlantidos žemynas nugrimzdo po vandeniu, o jūra iškilo ir tapo dykuma.

Lietuvis gerai išmano apie turtus, kurių galima rasti Maroke. Giliai Sacharos dykumoje jūros lygyje nukasęs nuo šešių iki dešimties metrų smėlio sluoksnį lietuvis randa akmens klodą, kuris liudija apie prieš milijonus metų čia buvus jūros dugną. Kartais šis sluoksnis būna juodas, kartais rudas. V.Žukas įsitikinęs, kad klodai priklauso nuo čia žuvusių kalmarų spalvos.

Ieško ir meteoritų

Šiame akmens sluoksnyje gausu suakmenėjusių jūros padarų. Supjausčius akmenis, pjūvyje lyg paveiksle išryškėja suakmenėjusios žuvys, sraigės ar kiti padarai. Supjaustyti tokie akmenys tampa puošniomis plokštėmis stalams arba sienų apdailos plytomis.

Atlaso kalnuose V.Žukas randa amonitus. Tai suakmenėję prieš 300 milijonus metų gyvenę moliuskai. Dažniausiai tai 5-25 centimetrų dydžio fosilijos. Kur kas rečiau pasiseka aptikti iki poros metrų suakmenėjusių moliuskų.

Mažieji paprastai pjaustomi ir virsta suvenyrais, o didesnieji naudojami itin prabangių pirčių, baseinų bei vonios menių sienoms puošti. Ypatingų dydžių bei formų fosilijas perka kolekcionieriai.

Suakmenėjusios žuvys - yra itin retas radinys. Akmens pjūvyje jos tarsi atgimsta ne tik bylodamos apie savo neįprastas formas, bet ir virsdamos meno kūriniais.
Dar vienas V.Žuko paieškų objektas smėlėtame Maroke - šviesą praleidžiantys selenito luitai, kurie virsta įmantriais šviestuvais.

Kartais, paprašytas užsakovų, V.Žukas ieško Sacharoje nukritusių meteoritų. Dažniausiai jie yra maždaug nykščio dydžio, tačiau rasti meteoritus labai sunku. Mat vietos genčių žmonės surenka šias dangaus dovanas ir lietuviui tenka dėl jų derėtis. Nors ir mažai civilizuoti, marokiečiai gerai žino šių akmenų kainą.

Karalius stebina išmintimi

Save vadinantis paleontologijos bei geologijos objektų prekeiviu V.Žukas Maroke apsigyveno kiek daugiau nei prieš metus. Jis jau turi šios šalies asmens tapatybės kortelę ir labai didžiuojasi pelnęs vietos valdžios institucijų pasitikėjimą.

„Marokas - nuostabi šalis su stebėtinai išmintingu ir savo tautą mylinčiu karaliumi Mohamedu VI. Jis yra tiesioginis pranašo Mohamedo palikuonis, - pasakojo V.Žukas. - Marokas idealus kraštas verslui, net jei esi užsienietis. Šioje šalyje keletą pirmųjų mėnesių atvykėliai yra akylai stebimi. Jeigu viešai lėbausi, kabinėsiesi prie moterų, piktžodžiausi prieš islamą ar karalių, pirmas sutiktas policininkas gali suplėšyti tavo laikiną asmens dokumentą. Tada teks palikti šalį. Todėl labai svarbu bendrauti su vietos žmonėmis, kurie užsiima darbu, o ne su atvykėliais, kurių dalis linkę iš aukšto žiūrėti į šios šalies gyvenimą."

Sužavėtas šalies valdovo išmintimi V.Žukas pasakojo, kad baigęs Oksfordo universitetą Mohamedas VI buvo pirmasis karalius, viešai parodęs savo žmonos veidą ir suteikęs jai tam tikrų pareigų šalies valdyme.

„Tai itin saugi šalis, kyšininkavimui ten nėra vietos. Tiesa, galima sutikti sukčių, kurie pasiūlys už atskirą mokestį sutvarkyti jūsų reikalus, tačiau visų valdiškų reikalų tvarkymas žmogui kainuoja tik laiką. Valdininkai ten nedaro dirbtinių kliūčių. Norėdamas gauti leidimus verslui vystyti, turėjau gauti daugybę leidimų bei surinkti masės valdininkų antspaudus. Kelionė dėl vieno jų neretai užtrukdavo visą dieną. Keliauti taksi Maroke labai pigu, o keliai labai blogi, tad savo automobiliu neverta važinėti. Kol surinkau visus popierius verslui, pažinau šalį tokią, kokia ji iš tiesų yra."

V.Žukas pasakojo, kad marokiečiai, ypač gyvenantys atokiau nuo didžiųjų miestų, yra labai nuoširdūs, svetingi, švarūs ir kartais naivūs. Tikėtis punktualumo čia sunku, tačiau ne todėl, kad vietos žmonės apgavikai ar tinginiai. Tiesiog dažną kartą pažadėję sutartu laiku atvykti jie gali neturėti kelionei pinigų ir mels Dievą, kad jų atsirastų.
Maroke apie žmogaus turtus sprendžiama pagal tai, kiek elektros prietaisų jis turi. Nuo to priklauso ir mokamų valstybei mokesčių dydis.

Žino, kad svajonės išsipildys

Lietuvis pasakojo uždirbąs iš dykumos, tačiau tai toli gražu nereiškia, kad turtai čia guli tiesiog smėlyje. Kasti pelną nešančius radinius tenka alinančiame karštyje, kur degina sausra, kur neįmanoma išsirengti, o nuo pustomo smėlio greitai genda technika.
V.Žukui tėvynės ilgesį egzotiškoje šalyje pakursto čia žiemoti atskrendantys gandrai.
Vyras pasakojo turįs kelias svajones, kurias neabejoja įgyvendinsiantis.

Viena jų - kada nors Lietuvos jūrų muziejui padovanoti suakmenėjusio dinozauro liekanas. Rasti tokį radinį, tegu ne patį didžiausią, įmanoma, jei gerai sugyveni su vietos gyventojais. Mat dinozaurus randa būtent jie, o žinodami, kokia tai retenybė, slepia jų buvimo vietą.

Vienas V.Žuko pažįstamas amerikietis kasmet išgabena iš Maroko tris ar keturis dinozaurus. Tačiau pagal šalies įstatymus radėjas vieną tokį retą radinį turi palikti šalyje, ir tik tada gali išsigabenti antrą ar trečią tos pačios rūšies gyvūno suakmenėjusią liekaną.

„Tas amerikietis man yra minėjęs, kad tai nėra didelė problema. Dinozaurai kaip grybai - kur radai vieną, netoliese ieškok ir antro", - atviravo lietuvis.

Dar viena vyro svajonė - gaminti elektrą iš alinančios Sacharos saulės, požeminių vandens šaltinių ir druskos. Tiesa, technologijos, kaip tai daryti, jis neišduoda niekam.
Kol kas V.Žukas nemano, kad Maroke sulauks senatvės ir niekada nebegrįš gyventi į Lietuvą. Tačiau vyras džiaugiasi radęs tokią ramią, įdomią, turtingą puikiais žmonėmis ir patogią verslui šalį.

Vytautas Žukas tikina radęs raktą Atlantidos mįslei įminti ir svajoja į Lietuvą atvežti dinozauro griaučius. Egzotiškajame Maroke vargu ar atsiras kitas lietuvis, darantis pinigus tiesiog iš dykumos.

Atlantida virto dykuma

35 metų V.Žuko verslas - Sacharos dykumoje bei Atlaso kalnuose rasti, iškasti ir išsiųsti užsakovams ypatingos vertės turinčių iškasenų. Tai prieš milijonus metų buvusio jūros dugno nuosėdos, suakmenėję gyviai, pusiau brangūs mineralai, kurie kitose šalyse tampa turtingų žmonių namų puošmenomis.

Lietuvis mano radęs Atlantidos įminimo raktą. Mat ties Japonijos Okinavos sala giliai jūros dugne randama civilizacijos pėdsakų. Toje pačioje paralelėje, tik priešingoje Žemės rutulio pusėje - Sachara. Čia Atlaso kalnuose kadaise būta jūros dugno. V.Žukas įsitikinęs, kad didžiulis meteoritas pakeitė žemės centrą, buvęs Atlantidos žemynas nugrimzdo po vandeniu, o jūra iškilo ir tapo dykuma.

Lietuvis gerai išmano apie turtus, kurių galima rasti Maroke. Giliai Sacharos dykumoje jūros lygyje nukasęs nuo šešių iki dešimties metrų smėlio sluoksnį lietuvis randa akmens klodą, kuris liudija apie prieš milijonus metų čia buvus jūros dugną. Kartais šis sluoksnis būna juodas, kartais rudas. V.Žukas įsitikinęs, kad klodai priklauso nuo čia žuvusių kalmarų spalvos.

Ieško ir meteoritų

Šiame akmens sluoksnyje gausu suakmenėjusių jūros padarų. Supjausčius akmenis, pjūvyje lyg paveiksle išryškėja suakmenėjusios žuvys, sraigės ar kiti padarai. Supjaustyti tokie akmenys tampa puošniomis plokštėmis stalams arba sienų apdailos plytomis.

Atlaso kalnuose V.Žukas randa amonitus. Tai suakmenėję prieš 300 milijonus metų gyvenę moliuskai. Dažniausiai tai 5-25 centimetrų dydžio fosilijos. Kur kas rečiau pasiseka aptikti iki poros metrų suakmenėjusių moliuskų.

Mažieji paprastai pjaustomi ir virsta suvenyrais, o didesnieji naudojami itin prabangių pirčių, baseinų bei vonios menių sienoms puošti. Ypatingų dydžių bei formų fosilijas perka kolekcionieriai.

Suakmenėjusios žuvys - yra itin retas radinys. Akmens pjūvyje jos tarsi atgimsta ne tik bylodamos apie savo neįprastas formas, bet ir virsdamos meno kūriniais.
Dar vienas V.Žuko paieškų objektas smėlėtame Maroke - šviesą praleidžiantys selenito luitai, kurie virsta įmantriais šviestuvais.

Kartais, paprašytas užsakovų, V.Žukas ieško Sacharoje nukritusių meteoritų. Dažniausiai jie yra maždaug nykščio dydžio, tačiau rasti meteoritus labai sunku. Mat vietos genčių žmonės surenka šias dangaus dovanas ir lietuviui tenka dėl jų derėtis. Nors ir mažai civilizuoti, marokiečiai gerai žino šių akmenų kainą.

Karalius stebina išmintimi

Save vadinantis paleontologijos bei geologijos objektų prekeiviu V.Žukas Maroke apsigyveno kiek daugiau nei prieš metus. Jis jau turi šios šalies asmens tapatybės kortelę ir labai didžiuojasi pelnęs vietos valdžios institucijų pasitikėjimą.

„Marokas - nuostabi šalis su stebėtinai išmintingu ir savo tautą mylinčiu karaliumi Mohamedu VI. Jis yra tiesioginis pranašo Mohamedo palikuonis, - pasakojo V.Žukas. - Marokas idealus kraštas verslui, net jei esi užsienietis. Šioje šalyje keletą pirmųjų mėnesių atvykėliai yra akylai stebimi. Jeigu viešai lėbausi, kabinėsiesi prie moterų, piktžodžiausi prieš islamą ar karalių, pirmas sutiktas policininkas gali suplėšyti tavo laikiną asmens dokumentą. Tada teks palikti šalį. Todėl labai svarbu bendrauti su vietos žmonėmis, kurie užsiima darbu, o ne su atvykėliais, kurių dalis linkę iš aukšto žiūrėti į šios šalies gyvenimą."

Sužavėtas šalies valdovo išmintimi V.Žukas pasakojo, kad baigęs Oksfordo universitetą Mohamedas VI buvo pirmasis karalius, viešai parodęs savo žmonos veidą ir suteikęs jai tam tikrų pareigų šalies valdyme.

„Tai itin saugi šalis, kyšininkavimui ten nėra vietos. Tiesa, galima sutikti sukčių, kurie pasiūlys už atskirą mokestį sutvarkyti jūsų reikalus, tačiau visų valdiškų reikalų tvarkymas žmogui kainuoja tik laiką. Valdininkai ten nedaro dirbtinių kliūčių. Norėdamas gauti leidimus verslui vystyti, turėjau gauti daugybę leidimų bei surinkti masės valdininkų antspaudus. Kelionė dėl vieno jų neretai užtrukdavo visą dieną. Keliauti taksi Maroke labai pigu, o keliai labai blogi, tad savo automobiliu neverta važinėti. Kol surinkau visus popierius verslui, pažinau šalį tokią, kokia ji iš tiesų yra."

V.Žukas pasakojo, kad marokiečiai, ypač gyvenantys atokiau nuo didžiųjų miestų, yra labai nuoširdūs, svetingi, švarūs ir kartais naivūs. Tikėtis punktualumo čia sunku, tačiau ne todėl, kad vietos žmonės apgavikai ar tinginiai. Tiesiog dažną kartą pažadėję sutartu laiku atvykti jie gali neturėti kelionei pinigų ir mels Dievą, kad jų atsirastų.
Maroke apie žmogaus turtus sprendžiama pagal tai, kiek elektros prietaisų jis turi. Nuo to priklauso ir mokamų valstybei mokesčių dydis.

Žino, kad svajonės išsipildys

Lietuvis pasakojo uždirbąs iš dykumos, tačiau tai toli gražu nereiškia, kad turtai čia guli tiesiog smėlyje. Kasti pelną nešančius radinius tenka alinančiame karštyje, kur degina sausra, kur neįmanoma išsirengti, o nuo pustomo smėlio greitai genda technika.
V.Žukui tėvynės ilgesį egzotiškoje šalyje pakursto čia žiemoti atskrendantys gandrai.
Vyras pasakojo turįs kelias svajones, kurias neabejoja įgyvendinsiantis.

Viena jų - kada nors Lietuvos jūrų muziejui padovanoti suakmenėjusio dinozauro liekanas. Rasti tokį radinį, tegu ne patį didžiausią, įmanoma, jei gerai sugyveni su vietos gyventojais. Mat dinozaurus randa būtent jie, o žinodami, kokia tai retenybė, slepia jų buvimo vietą.

Vienas V.Žuko pažįstamas amerikietis kasmet išgabena iš Maroko tris ar keturis dinozaurus. Tačiau pagal šalies įstatymus radėjas vieną tokį retą radinį turi palikti šalyje, ir tik tada gali išsigabenti antrą ar trečią tos pačios rūšies gyvūno suakmenėjusią liekaną.

„Tas amerikietis man yra minėjęs, kad tai nėra didelė problema. Dinozaurai kaip grybai - kur radai vieną, netoliese ieškok ir antro", - atviravo lietuvis.

Dar viena vyro svajonė - gaminti elektrą iš alinančios Sacharos saulės, požeminių vandens šaltinių ir druskos. Tiesa, technologijos, kaip tai daryti, jis neišduoda niekam.
Kol kas V.Žukas nemano, kad Maroke sulauks senatvės ir niekada nebegrįš gyventi į Lietuvą. Tačiau vyras džiaugiasi radęs tokią ramią, įdomią, turtingą puikiais žmonėmis ir patogią verslui šalį.


Šiame straipsnyje: Žukas Vytautas

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių