Lietuvio atliekų krepšelis kasmet sveria beveik 400 kilogramų

2010 m. Lietuvoje susidarė apie 3,99 mln. tonų gamybos ir apie 1,25 mln. tonų komunalinių atliekų – iš viso per 5 mln. tonų. Didžioji dalis šių atliekų vis dar išvežama į sąvartynus. Pagal šį rodiklį mes smarkiai atsiliekame nuo daugumos Europos Sąjungos (ES) šalių.

Daugiau šiukšliname, bet pradedame ir daugiau rūšiuoti

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) sudarytame leidinyje „Aplinkos būklė 2011” konstatuojama, kad didėjantis atliekų kiekis tiesiogiai siejamas su šalies ekonomikos augimu – auga žmonių perkamoji galia, gaminama daugiau prekių, daugiau jų ir suvartojama. Aplinkos apsaugos agentūra skaičiuoja, kad 2010 m. vienam gyventojui teko 381 kg komunalinių atliekų. Didžiąją dalį jų sudarė mišrios buitinės atlie­kos – 82,4 proc., antrinės žaliavos – 9,9 proc., kitos komunalinės atliekos – 7,7 proc.

Lyginant su 2009 m., šis skaičius išaugo apie 20 kg, tačiau net 15 kg iš jų sudarė daugiau surinktų antrinių žaliavų ir tik 3 kg – mišrių buitinių atliekų. Tai rodo teigiamas tendencijas, kad augant šalies ekonomikai, sąmoningėja ir jos gyventojai, auga susidomėjimas atliekų rūšiavimu. Vis dėlto, nors pastebimos teigiamos tendencijos, bendra situacija vis dar liūdna – net 83 proc. komunalinių atliekų išvežamos į sąvartynus.

Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje tenkančių atliekų kiekiai vienam gyventojui yra vieni mažiausių Europoje, tačiau reikėtų turėti mintyje ir kitą faktą, kad pagal atliekų rūšiavimo rodiklius mūsų šalis yra viena iš prasčiausių visoje bendrijoje.

Lietuvoje 2010 m. vienam gyventojui teko per 300 kg komunalinių atliekų, šalinamų sąvartyne. Geriausiais rodikliais galėjo pasigirti Vokietija, Olandija ir Švedija. Šių šalių gyventojų šiukšlės praktiškai nepasiekė sąvartynų, nes buvo išrūšiuotos ir perdirbtos.

Daugiausiai šiukšlių į sąvartynus nukeliavo Kipre ir Maltoje. Kipre vienam šalies gyventojui teko per 600 kg atliekų, šalintų sąvartynuose, Maltoje atitinkamai šis rodiklis siekė beveik 500 kg.

„2010 m., palyginti su 2009 m., sutvarkyta 4 proc. daugiau komu­nalinių atliekų. Džiugina tas faktas, kad nuo 2004 m. nuolat mažėja ko­munalinių atliekų kiekis, šalinamas sąvartynuose. Nors 2010 m. didžioji dalis (86,3 proc.) komunalinių atliekų pašalinta sąvartyne, šis rodiklis, pa­lyginti su 2009 m., sumažėjo 1,3 proc. Lyginant Lietuvos situaciją ES šalių kontekste, yra akivaizdu, kad mes turime ir toliau mažinti komunalinių atliekų šalinimo sąvartynuose kiekius, tenkančius vienam gyventojui“, - rašoma leidinyje „Aplinkos būklė 2011”. Šiame leidinyje taip pat konstatuojama, kad 2010 m. 9,4 proc. daugiau komunalinių atliekų perdirbta arba panau­dota, palyginti su 2009 m., taip pat daugiau nei dvigubai išaugo šių atliekų išvežimas iš šalies.

Pavojingos atliekos iškeliauja į užsienį

Ataskaitoje taip pat pateikiami duomenys, kaip 2004-2010 m. buvo tvarkomos pavojingos atliekos. Per šešerių metų laikotarpį užfiksuota tendencija, kad mažėja pavojingų atliekų perdirbimas, tačiau auga šių atliekų kiekių išvežimas į užsienį. 2004 m. buvo perdirbta per 100 tūkst. tonų pavojingų atliekų, savo ruožtu 2010 m. šis rodiklis siekė mažiau nei 60 tūkst. tonų. Statistika rodo, kad per šį laikotarpį išaugo pavojingų atliekų išvežimas iš šalies. 2004 m. šiuo būdu buvo atsikratyta vos 3 proc. pavojingų atliekų, 2010 m – beveik 20 proc.

„Džiugu, kad 2010 m. pavojingųjų atliekų, kurių tvarkymo būdas priskiriamas kategorijai ,,išvertimas ant žemės ar po žeme“ (toks tvarkymo būdas, palyginti su kitais, kelia didžiausią pavojų mūsų geologinei ir hidrogeologinei aplinkai), kiekiai, palyginti su 2009 m., sumažėjo maždaug 2 tūkst. tonų. Kiekvienais metais didėja pavojingųjų atliekų išvežimas iš šalies. 2010 m. duomenis lyginant su 2009 m., matyti, kad šių atliekų išvežimas padidėjo apie 6 proc.”, - tokios išvados daromos AAA leidinyje apie aplinkos būklę.

Daugiausiai perdirbta metalo, stiklo ir popieriaus

Antrinių žaliavų panaudojimas Lietuvoje dar nepasiekė prieškrizinio lygio, tačiau situacija vis labiau gerėja, konstatuojama Aplinkos apsaugos agentūros analizėje. Joje rašoma, kad iš viso 2010 m. buvo panau­dota 784 tūkst. tonų antrinių žaliavų: tiek pat kiek 2006 m., bet 6 proc. mažiau nei 2008 m.

2010 m. antrinių žaliavų panaudojimo padidėjimas stebimas analizuojant visas kategorijas: daugiausia buvo panaudota metalo (39,7 proc.), popieriaus ir plastiko (17 proc.) žaliavų. Apžvelgiant dešimties metų laikotarpį (2000-2010) pastebimas ir plastiko žaliavų perdirbimo augimas, tačiau jo kasmet perdirbama mažiau nei 30 tūkst. tonų. Palyginimui – metalo 2010 m. perdirbta beveik 600 tūkst. tonų, popieriaus – kiek daugiau nei 100 tūkst. , stiklo – apie 50 tūkst. tonų.