- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gyventojai beveik trečdalį paros – 8 val. 43 min. – praleidžia naudodamiesi įvairiomis medijomis. Vidutiniškai vienas lietuvis kiekvieną dieną susiduria mažiausiai su 3 informavimo ir laisvalaikio medijų priemonėmis.
Medijoms priskiriamos tokios informavimo ir laisvalaikio praleidimo priemonės kaip internetas, DVD ir video įrašai, tele ir vaizdo žaidimai, TV, radijas ir spauda.
„Pirmą kartą Lietuvoje atlikto tyrimo tikslas – išanalizuoti mūsų šalies gyventojų skirtingų medijų vartojimo ypatumus paros bėgyje ir jų vietą žmonių dienotvarkėje. Šio tyrimo pagalba galime ne tik palyginti 10-ies medijos kanalų pasiekiamumą skirtingu paros metu, bet ir nustatyti, kiek laiko buvo praleista su kiekvienu iš jų atskirai, kiek kanalų buvo pasitelkiama vienu metu, – teigė kompanijos TNS LT Media departamento projektų vadovė Justina Tauginienė.
Tyrimas parodė, kad per parą vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai susiduria su 3,5 medijų kanalais.
Daugiausiai, t.y. 4-ias ir daugiau, medijos priemones per parą naudoja 15-29 m. amžiaus asmenys. Taip pat aktyviau medijų priemones pasitelkia aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys bei didžiųjų miestų gyventojai.
Su mažiausiai – vidutiniškai 3,2 – kanalų susiduria gyventojai nuo 50 metų amžiaus. Populiariausios medijos tarp visų lietuvių yra TV, radijas ir internetas.
Naudodamiesi keletu medijos kanalų vienu metu (angl. multitasking) Lietuvos gyventojai vidutiniškai praleidžia daugiau nei valandą, t. y. 74 min., per parą. Ilgiausiai – 2,09 val. per parą – vienu metu keliomis medijų priemonėmis naudojasi 20-29 m. gyventojai. Mažiausiai laiko – 43 minutes – prie skirtingų medijų kanalų praleidžia 60-74 metų žmonės.
Tyrimo duomenys parodė, kad daugiausia laiko, t. y. beveik 7 val. savo laiko, medijų kanalams mes skiriame namuose, darbe – 39 min., automobilyje – 10 min. Tuo metu mokymosi įstaigose ir visuomeniniame transporte medijoms lietuviai skiria mažiausiai, atitinkamai 5 ir 2 min. savo laiko.
Lietuvos gyventojus informacija medijų kanalais dažniausiai pasiekia vakarais. Daugiausiai – 83 proc. gyventojų – medijomis naudojasi tarp 21 ir 22 val. Darbo dienomis nuo 8 iki 16 val. daugiausia Lietuvos gyventojų dėmesio sulaukia radijas. Nuo 16 val. televizija perima pirmąją poziciją ir išlaiko ją visą likusį vakarą. Tuo metu internetu mūsų gyventojai naudojasi pakankamai tolygiai visos darbo dienos metu ir nuo 18 val. nurungia radiją.
Savaitgaliais skirtingai nei darbo dienomis jau nuo 9 val. ryto televizija tampa labiausiai vartojama medija ir išlieka šioje pozicijoje visą likusią dieną. Radijo savaitgaliais klausomasi nuo 9 iki 14 val., vėliau jį keičia internetas
Muzikos klausymuisi ir knygų skaitymui Lietuvos gyventojai skiria apie 24 minutes per parą, dienraščių skaitymui – 16 min., savaitraščių – 13 minučių. Apie 8-10 minučių praleidžiama skaitant mėnesinius leidinius, žaidžiant TV ir vaizdo žaidimus, tiek pat – žiūrint DVD ar video filmus.
Įdomu tai, kad apie 70 proc. laiko, skiriamo medijoms, Lietuvos gyventojai praleidžia sutelkę dėmesį, 30 proc. – jų kanalus pasitelkia tik kaip foną. Labiausiai susitelkę lietuviai būna skaitydami knygas (87 proc.), naudodamiesi internetu (83 proc.) ar žaisdami televizijos bei vaizdo žaidimus (82 proc.). Dažniausiai kaip fonas naudojami radijas bei muzikos įrašai – atitinkamai 69 proc. radijui ir 56 proc. muzikai skiriamo laiko patenka būtent į šią kategoriją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...