Lietuva tampa kosmine valstybe

Praėjusią savaitę pasaulis minėjo Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną. Šiemet ji kaip niekad prasminga ir Lietuvai. Mat jau netrukus mūsų šalis tikriausiai galės vadintis kosmine valstybe – į kosmosą bus paleistas pirmasis istorijoje lietuvių sukurtas palydovas.

Įkvėpė NASA tyrimų centras

Idėja, kad Lietuvą jau pats metas paversti kosmine valstybe, gimė dviejų jaunų mokslininkų galvose. Projekto vyr. inžinierius Laurynas Mačiulis yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto aviacijos inžinerijos magistras, o jo kolega Vytenis Buzas dar kremta magistrantūros mokslus. Pernai liepą sugalvotos idėjos inžinieriai ėmėsi ryžtingai – išsikėlė tikslą žūtbūt projektą baigti per metus. Pirmasis lietuviškas kosminis palydovas vadinsis „Lituanica SAT-1“.

"Turbūt ne atsitiktinumas, kad ši idėja mums kilo būnant ne Lietuvoje, bet stažuojantis JAV – NASA AMES tyrimų centre, esančiame garsiajame Silicio slėnyje, Kalifornijoje. Prisipažinsiu, kad ta laisvės atmosfera, kuri mus tuo metu supo, ir žmonių, su kuriais mes dirbome, palaikymas buvo ta jėga, kuri mane ir Vytenį pastūmėjo imtis šio projekto.

Dar dabar atsimenu, kaip sėdėjome su savo stažuotės vadovu lauke prie stalo ir paišėme pirmuosius būsimo palydovo eskizus, kūrėme planus, kaip tai įgyvendinsime. Kitą dieną idėją pristatėme centro direktoriui ir kartu nusprendėme, kad iki savo stažuotės pabaigos sukursime palydovo koncepciją. Taip pat sutarėme, kad šią misiją skirsime Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui paminėti. Taip gimė palydovo pavadinimas ir pats projektas", – pasakojo L. Mačiulis.

Istorinės reikšmės įvykis

Šiuo metu palydovo kūrimo darbai jau gerokai įsibėgėję. „Lituanica SAT-1“ konstruojama Lietuvoje, tačiau į kosmosą kils iš JAV J. F. Kennedy kosmoso centro. L. Mačiulis sako rankų pirštais jau nebegalintis suskaičiuoti, kiek jaunų inžinierių ir mokslininkų prisideda prie projekto įgyvendinimo. Komanda esą išsibarsčiusi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, tačiau visi kūrėjai – lietuviai.

„Mūsų palydovą kuria tarpdisciplininė komanda, sudaryta iš įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistų. Suburti šią komandą vienam dideliam tikslui buvo vienas didžiausių mūsų pasiekimų ir yra neabejotinas raktas į projekto sėkmę“, – tikino pašnekovas.

Projekto techninės dalies vadovo teigimu, šia iniciatyva komanda siekia sau, Lietuvai ir visam pasauliui įrodyti, kad mūsų šalis gali sukurti ir paleisti pirmąjį istorijoje palydovą. Šio įvykio prasmė ne tik simbolinė, palydovas turi ir savo misiją: „Lituanica SAT-1“ atliks pirmuosius lietuviškus kosmoso tyrimus, bus išbandytos lietuvių sukurtos technologijos, alternatyvūs energijos šaltiniai. Visa tai, pasak L. Mačiulio, atvers naujus kelius ir galimybes Lietuvos verslui ir mokslui.

Palydovas kosmose išbus bent pusmetį – tiek laiko esą visiškai pakanka misijos tikslams įgyvendinti.

„Palydovas turėtų būti nugabentas į tarptautinę kosminę stotį ir iš ten paleistas į kosmosą dar šių metų pabaigoje. Paleidimas įvyks garsiajame J. F. Kennedy kosmoso centre, Floridos valstijoje, JAV. Iš to paties kosmoso centro pakilo pirmuosius žmones į Mėnulį nuskraidinusi kosminė raketa. Palydovo gyvavimo laikas kosmose tiksliai nežinomas, tačiau jis bus tikrai ilgesnis nei pusė metų“, – sakė L. Mačiulis.

Kaip dažnai tokiais atvejais nutinka, projekto kūrėjams tenka sukti galvas, iš kur gauti lėšų. Palydovo projektavimo, gamybos, paleidimo į kosmosą ir misijos palaikymo infrastruktūros Lietuvoje sukūrimo sąnaudos įvertintos 1,3 mln. litų. L. Mačiulis teigė, kad projektas nekomercinis, todėl didelę dalį šių pinigų investavo patys projekto dalyviai ir privatūs rėmėjai. Vis dėlto beveik pusės sumos dar trūksta. Tačiau kūrėjai įsitikinę, kad tai nesutrukdys įgyvendinti tikslo ir palydovas į kosmosą tikrai išskris.

„Projekto tikslui pasiekti šiandien dar trūksta apie 500 tūkst. litų, todėl ieškome rėmėjų. Tikiu, kad šios investicijos ateityje atsipirks su kaupu, nes žinios ir technologijos, kurių mes įgysime, galės būti panaudotos aukštos pridėtinės vertės produktams kurti Lietuvoje“, – pridūrė L. Mačiulis.

Paklaustas, ar paleidus šį palydovą Lietuvą bus galima vadinti kosmine valstybe, pašnekovas leido suprasti, kad toks pavadinimas labiau simbolinis. Svarbiausia esą pasiekti rezultatą.

„Turbūt kiekvienas turime skirtingą apibrėžtį, kas tai yra kosminė valstybė. Kai kas juokauja, kad jau šiandien Lietuvoje yra kosminės sąskaitos už šildymą ir kosmiškai mažos algos, todėl pelnytai galime vadintis kosmine valstybe... Tačiau į Žemės orbitą pakilus pirmajam lietuvių kurtam palydovui niekas negalės paneigti, kad Lietuva, kaip nepriklausoma valstybė, pirmą kartą savo istorijoje įžengė į kosmosą. Todėl “Lituanicos SAT-1„ paleidimas mūsų šaliai yra istorinės reikšmės įvykis“, – dėl misijos svarbos neabejojo L. Mačiulis.

Nekreipia dėmesio į skeptikus

Ne paslaptis, kad daugeliui lietuvių kosmoso tyrinėjimų sritis atrodo itin tolima, o pati mūsų valstybė pernelyg varginga, kad šioje sferoje pasiektų svarių rezultatų. Jaunųjų entuziastų komanda sako besistengianti sugriauti šį mitą.

„Mes savo darbu bei pastangomis būtent ir siekiame parodyti, kad kosmosas ne taip toli nuo Lietuvos, kaip gali atrodyti. Pavyzdžiui, važiuojant automobiliu atstumas nuo Zarasų iki Palangos yra 399 km, o paleistas į Žemės orbitą pirmasis lietuviškas palydovas skries 400 km aukštyje“, – pavyzdį pateikė L. Mačiulis ir pridūrė, kad Lietuva dar niekada nebuvo taip arti šio tikslo nuo tada, kai devintajame dešimtmetyje šalis svajojo turėti savo pirmąjį kosmonautą Rimantą Stankevičių.

„Mes sutelkėme pajėgas į šį projektą ne tam, kad klausytume skeptikų nuomonės, bet todėl, jog tikime tuo, ką darome, ir tikime, kad mūsų valstybė irgi yra pajėgi kurti aukštą pridėtinę vertę turinčias technologijas bei paslaugas“, – tvirtino mokslininkas.

L. Mačiulis mano, kad drąsiai siekti rezultatų lietuviams labiausiai trukdo pasitikėjimo savimi stoka, nors potencialo mūsų šalies mokslininkai tikrai turi.

Šiuo klausimu jam pritarė ir mokslininkas bei mokslo populiarinimo laidų vedėjas Rolandas Maskoliūnas. Jo teigimu, nuo pažangesnių šiuo klausimu valstybių atsiliekame dėl to, kad gana vėlai pradėjome stojimo į Europos kosmoso agentūrą procedūrą. Lietuva vis dar nėra jos narė, nors neabejojama, kad anksčiau ar vėliau ja taps. Tada esą bus lengviau dalyvauti tarptautiniuose projektuose.

R. Maskoliūnas taip pat pabrėžė, kad plėtotis šios srities technologijoms Lietuvoje trukdo ir visuomenės skepticizmas.

„Visuomenė ir politikai labai skeptiškai žiūri į tai, kas susiję su kosmosu. Žodžiai “Lietuva„ ir “kosmosas„ jiems atrodo nederantys, nors iš tikrųjų tai technologijos, kurias kuria pažangiausios valstybės ir bendrovės. Kosmosą kai kas įsivaizduoja labai primityviai. Kai žmogus nesidomi tuo, kas vyksta aplinkui pasaulyje, mokslo, ekonomikos ir kt. tendencijomis, jis sustoja, jo pažiūros yra maždaug pokario laikotarpio arba septintojo dešimtmečio lygio. Reikia žmones šviesti, aiškinti, kantriai aiškinti, ir, manau, kas norės, tikrai supras“, – dėstė R. Maskoliūnas.

Svarbiausia – pranešti apie save

Paprašytas įvardyti, kokią mato Lietuvą kitų valstybių, kuriančių kosmoso technologijas, kontekste, mokslininkas teigė, kad smarkiai nuo kitų valstybių tikrai neatsiliekame. Svarbiausia esą dalyvauti tarptautiniuose projektuose, nes reta valstybė gali ką nors nuveikti vien savo jėgomis.

„Turime gerų astronomų, mokslininkai dirba didžiuliuose kolektyvuose. Pavyzdžiui, kosmologiniai tyrimai, kuriam naudojamas CERN greitintuvas. Ten lietuviai mokslininkai atlieka labai svarbius darbus, kuria kai kurias technologijas. Šiuo atžvilgiu ir dabar esame aukšto lygio specialistai. Visa kita yra tarptautiniai projektai. Na, gal amerikiečiai ar kinai gali sau leisti aparatus, kurie kur nors skrenda, o ES šalys vykdo bendrus projektus ir kuria zondus ar kosmines observatorijas. Tiesiog tai per brangus malonumas, neįmanoma dabar, ypač kosmonautikoje ar atliekant kosmoso tyrimus, vienai šaliai nuveikti ką nors labai reikšminga“, – aiškino R. Maskoliūnas.

Pašnekovas teigiamai vertina ir 2010 m. Vilniuje įsteigto Kosmoso mokslo ir technologijų instituto veiklą bei Lietuvoje pradėtas organizuoti tarptautines konferencijas, kuriose pasidalyti idėjomis į mūsų šalį atvyksta mokslininkų iš įvairių pasaulio valstybių. Svarbiausia, R. Maskoliūno teigimu, žinoti, kas vyksta pasaulyje ir turėti ryšių.

„Labai svarbu suburti žmones, pasidalyti informacija, galbūt parduoti technologijas ar net bendradarbiauti. Pavyzdžiui, praeitų metų pabaigoje iš NASA buvo atvažiavęs Jonas Žmuidzinas, lietuvių kilmės mokslininkas. Jis sakė, kad jeigu būtų žinojęs, jog Lietuvoje yra tokia bendrovė “Brolis Semiconductors„, būtų davęs užsakymų, kad ji šį tą sukurtų robotui, kuris važinėja po Marsą“, – pavyzdį pateikė R. Maskoliūnas.

Mokslininkas Lietuvos technologijų ateitį mato šviesią, reikia tik noro. „Lietuviai pasižymi tuo, kad kai reikia susikaupti, gyvenimas priverčia, jie labai greitai susiorganizuoja. Kartais žmonės nemėgsta spręsti, kol gali nespręsti, sudaro darbo grupes, dar ką nors, komisijas... Bet kai reikia, esam labai dinamiški“, – juokavo pašnekovas.

Tiek L. Mačiulis, tiek R. Maskoliūnas atsargiai užsiminė, kad gal kada nors į kosmosą pakils ir pirmasis lietuvis astronautas.

„Lituanicos SAT-1“ projekto vyr. inžinierius tikino, kad ši didžiulė misija nebus pirma ir paskutinė – komanda jau mąsto ir apie kitas idėjas. O kol kas jaunųjų mokslininkų komanda visus, besidominčius kosmoso tematika, kviečia sekti naujienų apie pirmojo lietuviško palydovo misiją adresu http://www.facebook.com/Lituanicasat1.

Lietuvių kosmoso istorijoje nedaug

Vienas pirmųjų, XVII a. šioje srityje pasižymėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras Kazimieras Simonavičius (nuotr. kairėje). Jis buvo vienas iš daugiapakopės raketos teorijos pradininkų. Iki šiol kosmose yra pabuvę kiek daugiau kaip 500 žmonių, iš jų du – lietuvių kilmės.

1969 m. pirmasis lietuvių kilmės kosmonautas Aleksejus Jelisejevas-Kuraitis pakilo į kosmosą kaip kosminio laivo „Sojuz“ narys. Kosmose pabuvo ir lietuviškų šaknų turintis NASA astronautas Karolis Josephas Bobko.

Pirmuoju lietuvių kosmonautu galėjo tapti Rimantas Stankevičius (nuotr. dešinėje), jis rengėsi kosminiam skrydžiui į orbitinę stotį „Mir“. Tačiau planams išsipildyti nebuvo lemta – 1990 m. R.Stankevičius žuvo pilotuodamas lėktuvą aviacijos šventėje Italijoje. Į NASA kosmoso veiklą ir misijas yra įsitraukę daugiau kaip šimtas lietuvių kilmės mokslininkų ir inžinierių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ekspertas

ekspertas portretas
Naujieji Vasiukai....

boo

boo portretas
Lietuva jau seniai kosmine valstybe... kainos kosmines, politikai isvis snekasi su ateiviais....gali but kad kai kurie politikai ir siaip yra ateiviai....

va

va portretas
dar viena fantazija,kuri nepigiai kainuos savaime suprantama,o rezultatai jau dabar aiskus
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių