Labiausiai smuko Lietuvos mokinių skaitymo gebėjimai

Atlikus tarptautinius skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų tyrimus, paaiškėjo, kad smuko Lietuvos mokinių skaitymo gebėjimai. Tuo metu matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai išliko panašūs kaip ir anksčiau, praneša Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).

Grožinės literatūros ir informacinių tekstų skaitymo gebėjimų tyrime (PIRLS) 2011 metais surinkę 528 taškus, Lietuvos ketvirtokai tarp 45 šalių užėmė 26 poziciją ir buvo statistiškai reikšmingai aukščiau už skalės vidurkį.

„Rezultatai, kurie mus džiugina - tai, kad mes esame aukščiau už skalės vidurkį“, - antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.

Tačiau PIRLS tyrimą pristačiusi jo koordinatorė Lietuvoje Irena Mackevičienė nurodė, jog šiųmečiai Lietuvos rezultatai, lyginant su ankstesniais, suprastėjo. Mergaičių rezultatai buvo geresni nei berniukų.

„Lietuvos mokinių rezultatai nuo 2006 metų krito devyniais taškais, o nuo 2001 metų - penkiolika taškų“, - teigė ji.

Anot I.Mackevičienės, Lietuvoje grožinės literatūros skaitymo rezultatai smuko gerokai labiau nei informacinių tekstų, o tekstų interpretavimo, integravimo ir įvertinimo gebėjimai - labiau nei informacijos radimo ir tiesioginių išvadų rezultatai.

„Kur kas labiau Lietuvoje smuko interpretavimo, integravimo ir įvertinimo, dar kitaip vadinamų aukštesniais gebėjimais, rezultatai - vienuolika taškų“, - sakė ji.

Anot V.Bacio, mokinių skaitymo gebėjimų tobulinimas - lietuvių kalbos mokytojų ir visų kitų pedagogų užduotis.

„Lietuvai reikia labai aiškiai suvokti, ir kai kurie žingsniai yra padaryti - tai, kad vis dėlto grožinės literatūros skaitymo įgūdžiai arba skaitymas yra lietuvių kalbos mokytojų dažnu atveju, galbūt užsienio kalbų, o kalbant apie informacinių tekstų, reikėtų aiškiai pasakyti, kad tai yra visų kitų dalykininkų irgi užduotis“, - kalbėjo viceministras.

Šiame tyrime dalyvavo 4660 mokinių iš 154 lietuviškų mokyklų.

Tuo metu matematikos ir gamtos mokslų raštingumo tyrimas (TIMSS) parodė, kad Lietuvos ketvirtokų ir aštuntokų rezultatai liko panašūs kaip ir anksčiau, tokio smukimo kaip skaitymo srityje užfiksuota nebuvo.

Lietuvos ketvirtokai pagal pasiekimus matematikos srityje surinko 534 taškus, užėmė 14 poziciją iš 50 šalių ir teritorijų. Šalies ketvirtokų gamtos mokslų rezultatas - 515 taškų. Šiuo atžvilgiu jie atsidūrė 26 pozicijoje, statistiškai reikšmingai Lietuvą čia lenkia 18 šalių.

TIMSS tyrimo koordinatorė Lietuvoje Olga Kostina sako, kad Lietuvos ketvirtokams matematikos atveju geriau sekėsi skaičių ir skaičiavimo, matematikos taikymo srityse, prasčiau - geometrinių figūrų ir matavimo, prasčiausiai - duomenų pateikimo srityje. Gamtos mokslų atveju geriausi buvo biologijos pasiekimai, prasčiausi - fizinės geografijos.

Lietuvos aštuntokai pagal pasiekimus matematikos srityje surinko 502 taškus, tarp 42 šalių užėmė 14 vietą. Tokią pat vietą aštuntokai užėmė ir gamtos mokslų srityje, kur surinko 514 taškų.

Aštuntokams gamtos mokslų atveju prasčiausiai sekėsi spręsti su fizika susijusias užduotis. Pagal matematikos gebėjimų tyrimą jiems geriausiai sekėsi statistikos ir tikimybių srityje, prasčiausiai - algebros ir geometrijos srityse.

„Mūsų taip pat silpnoji vieta yra ir matematinis mąstymas“, - sakė O.Kostina.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad geresnius rezultatus matematikos ir gamtos mokslų srityje parodė tie mokiniai, kurie namuose turi didesnius edukacinius išteklius.

„Didžiulis atotrūkis tarp minėtų mokinių grupių pasiekimų turėtų skatinti švietimo bendruomenę informuoti apie tai mokinių tėvus ir globėjus“, - teigė O.Kostina.

TIMSS tyrime dalyvavo 4688 ketvirtokai iš 154 mokyklų, 4747 aštuntokai iš 141 mokyklos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių