Kur yra mirtiniausia vieta Žemėje? (15 mirusiųjų - kiekvienam gyvajam)

93 proc. visų Žemėje gyvenusių žmonių yra mirę. Po 15 mirusiųjų kiekvienam gyvajam. Išeitų, jog Žemė yra mirtinai pavojinga vieta gyventi. O kur Žemėje būti yra užvis pavojingiausia? Klausia ir atsako Michaelas iš „Vsauce“.

Pradėkime nuo temperatūros. Ekstremalus karštis ar ekstremalus šaltis gyvybę atimti gali per keletą valandų, jei ne per keletą minučių. Šaltyje be rūbų žmogaus kūnas normalią temperatūrą išlaikytų neilgai. Tam reikia didžiulių energijos sąnaudų. Net ir tada, kai jaučiamės šiltai ir patogiai, kūno temperatūrai organizmas išeikvoja apie pusę per parą gaunamų kalorijų. 0°C temperatūroje nuogas žmogus mirtinai sušaltų per maždaug 20 minučių. Mums reikia šilumos.

Tačiau labiau nei šilumos žmonėms reikia deguonies. Jo mažiausia Everesto viršukalnėje – tik 1/3 kvėpavimui tinkančio deguonies nei jo yra jūros lygyje. Alpinistai kurį laiką gali ištverti deguonies stygių, tačiau aklimatizacijai sugaišta ištisus mėnesius. Bet jei kažkaip pavyktų teleportuotis iš tos vietos, kurioje esate dabar, į Everesto viršūnę, mirtumėte per maždaug 2–3 minutes, nes ten per mažai deguonies.

Dar greičiau mirtis ištiktų Marianų įdubos dugne. Ten virš galvos slūgsotų beveik 11 km vandens. Galima tik įsivaizduoti, koks slėgis spaustų kūnus. Nardant ežere ar baseine kurį laiką galima sulaikyti kvėpavimą, tačiau Marianų įduboje kolosalus slėgis plaučius suspaustų akimoju. Be deguonies smegenys sąmoningos išbūtų apie 15 sekundžių. O mirtis ateitų po 90 sekundžių.

Tokia mirtis būtų beveik tokia pat staigi, kaip ir nelaimingojo, nusprendusio į atvirą kosmosą išeiti be skafandro.

Tiesa, anot Michaelo iš „Vsauce“, bene efektingiausias būdas mirti būtų įkristi į karštos lavos ežerą. Priešingai nei rodoma filmuose, kūnas liepsnotų ne iš lėto ir ne grimzdamas į lavą – vietoj to įvyktų fejerverkas. Karšta lava yra išsilydžiusi uoliena – 4 kartus karštesnė už maksimaliai įkaitintą orkaitę virtuvėje. O juk žmogaus kūne daugiausia yra vandens, kuris atsidūręs tokiame karštyje virstų garais. Sproginamu greičiu.

Prieš keletą metų internete populiarumo sulaukė vaizdo siužetas apie kažkokį vyruką, nuo kraterio skardžio įmetė į į krateryje tyvuliavusią lavą maišelį su organinėmis medžiagomis. Prasidėjo nedidelį fejerverkų šou primenantis lavos išsiveržimas.

O jei vietovės grėsmingumą gyvybei vertintume ne pagal tai, kaip greitai mirtume, o pagal mirčių skaičių joje? Tada vertėtų pažvelgti į mikroskopinio lygmens pasaulį. 1918 m. gripo pandemija nusinešė 100 mln. gyvybių – apie 3 proc. tuometės žmonijos populiacijos. Tačiau 1347–1353 m. Europoje siautėjęs juodasis maras pasiglemžė kas trečio žmogaus gyvybę (mirė 33 proc. populiacijos).

Patogu galvoti, kad maras yra kažkoks praeities baubas. Tačiau maras niekur nedingęs. Žinoma, dabar turime antibiotikų, kurie daugeliu atvejų padeda, tačiau, tikėsite tuo ar ne, JAV kasmet maru suserga nuo 5 iki 15 žmonių.

Tačiau masinių mirčių aspektu gripas ir maras yra niekis palyginus su sutvėrimu, kuris vadinamas plazmodžiu (angl. – plasmodium). Plazmodis – mikroorganizmas, kuris į mūsų organizmą gali patekti įkandus uodui. Plazmodis sukelia maliariją. Per visą žmonijos istoriją nuo maliarijos mirusių žmonių skaičius yra neįtikėtinai didelis. Žmogaus genomą ištyrę mokslininkai priėjo išvadą, kad pusė iš visų kada nors egzistavusių žmonių mirė nuo maliarijos.

Tad, pagal didžiausio žmonių mirčių skaičiaus statistiką, vietoves, kuriose galima užsikrėsti maliarija, galima vadinti mirtiniausia vieta Žemėje. Tai – gana plati teritorija, apimanti pusiaują, tropikus ir subtropikus.

Jei mirtiniausios Žemėje vietos pamėgintume ieškoti pro kitokią prizmę – ne pro specifinių vietų ar organizmų, o pro paties žmogaus ir jo veiklos prizmę, viena pavojingiausių vietų Žemėje būtų vienas šachtininkų miestelis Peru – ten ore nuodingo arseno yra 85 kartus daugiau nei apibrėžia leistinos normos.

Tačiau tai yra niekis, jei šią vietą lygintume su prieš keletą mėnesių aprašytu Karačiajaus ežeru Rusijoje. Jis Pasaulio branduolinės taršos stebėjimų instituto vertinimu buvo pripažintas labiausiai užteršta vieta Žemėje. Jame yra tiek radioaktyvių medžiagų, jog stovėdamas prie ežero, mirtiną radiacijos dozę žmogus gautų per valandą.

Pasaulio valstybės pagal saugumą rikiuojamos į tam tikrą saugumo sąrašą. Pavojingumas čia vertinamas atsižvelgiant į daugelį faktorių – kriminalinę padėtį, korupciją, karinius veiksmus ir pan. Saugiausia šalimi pagal tokį indeksą pripažinta Islandija, o nesaugiausias – Somalis.

Tiesa, pagal žmogžudysčių skaičių pasaulyje pirmauja Meksika, kur kasmet iš 1 mln. gyventojų nužudoma po 1 477 asmenis. Jei kalbėtume apie miestą, kuriame įvykdoma daugiausiai žmogžudysčių, tai yra Hondūro miestas San Pedro Sula: čia 1 mln. gyventojų per metus tenka 1 588 žmogžudystės.

Tačiau reikia grįžti prie taršos, konkrečiau – prie Černobylio avarijos. 1986 m. dešimt dienų iš sprogusio reaktoriaus į aplinką sklido didžiuliai kiekiai radioaktyvių izotopų. Po tragedijos praėjo jai daugiau kaip 25 metai, tačiau dauguma radiacija užterštų teritorijų išlieka mirtinai pavojingos. Tiesa, laukinė gamta, skirtingai nei žmonės, radiacija užterštose vietose klestėte klesti. Ypač nykstančios rūšys, kurios ten gali gyventi ir veistis nekliudomai, nes ten nėra... žmonių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Dėl kanapių reklamos „Facebook“ fiksavo žalingo turinio augimą internete
    Dėl kanapių reklamos „Facebook“ fiksavo žalingo turinio augimą internete

    Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) trečiąjį šių metų ketvirtį gavo 1069 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete – penkiskart daugiau nei 2016 metų liepą-rugsėjį, kai buvo gauta 210 pranešimai. ...

  • Robotų karai: JAV sutriuškino Japoniją
    Robotų karai: JAV sutriuškino Japoniją

    Tūkstančiai žmonių stebėjo internete tiesiogiai transliuojamą mūšį, primenantį vaizdus iš tokių filmų, kaip „Transformeriai“. Mūšis baigėsi milžiniškam JAV sukurtam robotui „grandininio pjūklo kardu&...

  • Tyrimas: ar mirštantys žmonės žino, kad miršta?
    Tyrimas: ar mirštantys žmonės žino, kad miršta?

    Klinikinę mirtį išgyvenę žmonės pasakoja įvairių istorijų apie šią patirtį. Vieni teigia regėję šviesą tunelio gale, kiti pasakoja skraidę virš savo kūno ir viską stebėję trečiu asmeniu. Visgi, tokie sąmonės ir ...

    1
  • Kviečia pasižvalgyti, kaip atrodo vienas įdomiausių NASA centrų
    Kviečia pasižvalgyti, kaip atrodo vienas įdomiausių NASA centrų

    Los Andželo (Kalifornija, JAV) pakraštyje, kalnų papėdėje, įrengtas vienas įdomiausių Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) centrų – „Jet propulsion laboratory“ (JPL). ...

  • Mėnulyje atrastas didžiulis urvas, kuriame galėtų gyventi astronautai
    Mėnulyje atrastas didžiulis urvas, kuriame galėtų gyventi astronautai

    Japonijos kosmoso agentūros mokslininkai atrado Mėnulyje didžiulį urvą, kuriame kada nors galėtų būti įkurta bazė astronautams, apsauganti nuo pavojingos spinduliuotės ir didžiulių temperatūros svyravimų, ketvirtadienį pranešė pareigūn...

    2
  • Kodėl žmonių plaukai tokie keisti?
    Kodėl žmonių plaukai tokie keisti?

    Tiesiog neįtikėtina, kokie mes plaukuoti. Žinoma, palyginti, pavyzdžiui, su šimpanzėmis, galime atrodyti beveik pliki. Tačiau iš tiesų visas mūsų kūnas, išskyrus delnus ir padus, yra plaukuotas. Žmogus turi apie 5 milijonus foli...

  • Mokslininkas: kompiuteriai gali atnešti ir sunkumų
    Mokslininkas: kompiuteriai gali atnešti ir sunkumų

    Tikimės, kad kito dešimtmečio pabaigoje mūsų kompiuteris prižiūrės erdvėlaivius, kurie bus siunčiami į tolimąsias Saulės sistemos planetas, 1969 m. žurnalistui Jurgiui Blekaičiui sakė profesorius Algirdas Antanas Avižienis. Jo vadovaujam...

    1
  • Išmanusis laikrodis „Xiaomi Amazfit“: kuo ypatingas?
    Išmanusis laikrodis „Xiaomi Amazfit“: kuo ypatingas?

    Varle.lt mobiliųjų įrenginių specialistų teigimu, išmanieji laikrodžiai yra šiek tiek kitoks įrenginių žanras nei išmanieji telefonai. Ką siūlo „Huami“ kompanija, pagal „Xiaomi“ užsakymą „Xiaomi A...

  • Sudegusi Rusijos kosminė krovinių kapsulė sukūrė įspūdingą reginį
    Sudegusi Rusijos kosminė krovinių kapsulė sukūrė įspūdingą reginį

    Arabijos pusiasalyje pirmadienio vakarą padangę nušvietė atgal į Žemę krentanti nepilotuojama Rusijos kosminė krovinių kapsulė, žiūrovų nuo Dubajaus iki Rijado akivaizdoje subyrėjusi Žemės atmosferoje ir nukritusi į Indijos vandenyną. ...

  • Kodėl Nobelio komitetas nenorėjo įteikti premijos M. Kiuri?
    Kodėl Nobelio komitetas nenorėjo įteikti premijos M. Kiuri?

    Jeigu kas nors paprašytų jūsų įvardinti bent vieną pasaulyje garsią moterį mokslininkę, kokia pavardė jums pirmiausia šautų į galvą? Tikėtina, kad pirmiausia pagalvotumėte apie radioaktyvumo tyrinėtoją ir dviejų Nobelio premijų ...

Daugiau straipsnių