Kokį Saulės sistemos vaizdą išvystų ateiviai?

Naudodami NASA superkompiuterį, mokslininkai nustatė, kaip mūsų Saulės sistema atrodytų kitų planetų ieškantiems ateivių astronomams.

Kuriant naują simuliaciją, stebėta, kaip sąveikauja tūkstančiai dulkių kruopelyčių ir kaip šis vaizdas kito planetų sistemai bręstant.

Astronomai tikisi, kad šis naujas vaizdas galėtų padėti ieškant aplink tolimas žvaigždes skriejančių planetų, rašo „Daily Mail“.

Dulkių šaltinis – Koiperio juosta, už Neptūno esanti zona, kurioje aplink Saulę skrieja tūkstančiai ledinių kūnų, tarp jų – ir Plutonas.

Koiperio juostos objektai retkarčiais susiduria, o po šių susidūrimų susidaro daug nuolaužų. Tačiau sekti, kaip šios dulkės keliauja Saulės sistemoje, nėra lengva, nes mažas daleles veikia daugybė jėgų, ne tik gravitacinė Saulės ir planetų trauka.



Daleles veikia saulės vėjas, kuris jas priartina prie Saulės, ir saulės šviesa, kuri gali daleles arba traukti, arba stumti. Tai, kaip ji veikia daleles, priklauso nuo jų dydžio.

„Mūsų naujosios simuliacijos leidžia pamatyti, kaip Koiperio juostos dulkės atrodė tuomet, kai Saulės sistema buvo žymiai jaunesnė. Taip mes galime nukeliauti laiku ir pamatyti, kaip pasikeitė tolimas Saulės sistemos vaizdas“, – teigė Carnegie mokslo institucijos mokslininkas Christopheris Starkas.

„Planetos gali būti nepakankamai ryškios, kad jas būtų galima aptikti tiesiogiai, tačiau Saulės sistemą tiriantys ateiviai galėtų lengvai nustatyti Neptūno buvimą – jo trauka dulkėse sukuria nedidelę properšą. Tikimės, kad mūsų modeliai padės aptikti aplink kitas žvaigždes skriejančius Neptūno dydžio kūnus“, – teigė tyrimui vadovavęs NASA astrofizikas Marcas Kuchneris.

Dalelės taip pat susiduria viena su kita, o šie susidūrimai gali sunaikinti trapias kruopelytes.

„Žmonės manė, kad tokių skaičiavimų atlikti negalima, nes šių mažyčių kruopelyčių yra per daug, kad jas visas būtų galima sekti. Bet mes radome būdą tai padaryti ir tai atvėrė visai kitą peizažą“, – kalbėjo M. Kuchneris.

Naudodami NASA „Discover“ superkompiuterį, tyrėjai sekė 75 tūkst. dulkių dalelių ir tai, kaip jos sąveikavo su išorinėmis planetomis, saulės šviesa, saulės vėju ir vienos su kitomis.

Dalelių dydis – nuo adatos galvutės iki daugiau kaip tūkstantį kartų mažesnių. Simuliacijos metu kruopelytės buvo patalpintos į trijų rūšių orbitas, kurios randamos dabartinėje Koiperio juostoje tokiu dažniu, kuriuo, kaip manoma, jos susidaro.

Iš gautų duomenų tyrėjai sukūrė nuotraukas, rodančias, kaip Saulės sistema atrodytų žvelgiant iš toli.


Šiame straipsnyje: NASAsaulės sistemaateiviai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo nustebins „Mokslo sala“?
    Kuo nustebins „Mokslo sala“?

    Praėjusį ketvirtadienį iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai padėjo stiprius pamatus Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius sav...

    5
  • „Facebook“ griežtina kovą su propaganda
    „Facebook“ griežtina kovą su propaganda

    „Facebook“ ketvirtadienį pranešė griežtinantis saugumą, siekiant atremti vyriausybių ir kitų subjektų pastangas skleisti dezinformaciją ar manipuliuoti diskusijomis dėl politinių priežasčių. ...

    3
  • NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų
    NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų

    Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. ...

  • „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą
    „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą

    Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. ...

  • Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės
    Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės

    Agurkų sėklos languose, stiklainiuose spalvotos salotos, o termostate pačių augintos bakterijos – taip atrodo VII forto kazematų laboratorija, kur jaunieji išradėjai griauna mitus, esą chemija – baubas, o fizika – džiunglės. ...

  • Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės
    Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės

    Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui  primena anekdotinę istoriją. „[Soviet...

  • Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų
    Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų

    Penktadienį prasidėjo 10 dienų truksiantis informatiškiausias studentų festivalis „InfoShow“. Tradiciškai renginių maratoną pradėjo jau penkioliktus metus rengiama elektroninio sporto fiesta „InfoShow Lan Party“. Le...

  • „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?
    „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?

    Varle.lt specialistų manymu, naujieji „Samsung“ flagmanai tikrai gali drąsiai pretenduoti į geriausių 2017 metų išmaniųjų telefonų titulą. Pagal kai kuriuos parametrus jie lenkia net naujausią „Apple“ išmanųjį....

    1
  • „Galaxy A5 <span style=color:red;>(2017)</span>“: kuo išskirtinis?
    „Galaxy A5 (2017)“: kuo išskirtinis?

    Praeitų metų „Samsung Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serija dizaino požiūriu buvo labai vykusi. Telefonai atrodė labai stilingai, nors, pagal charakteristikas, šiek tiek nusileisdavo kai kuriems kinų analogams. Tenka pripažint...

  • Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?
    Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?

    Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atsitiktinai aptiktos fosilijos turbūt yra seniausi kada nors rasti grybai, daug senesni, nei iki šiol žinoti mokslui, ir dėl jų tenka perrašyti šių organizmų, kurie nėra nei augalai, nei gyvūnai, ...

Daugiau straipsnių