Kodėl iš pradžių Žemėje dvokė supuvusiais kiaušiniais?

„Kas paskutinis – tas supuvęs kiaušinis!“ Galbūt tokia vaikų gretose populiari motyvavimo priemonė ne tokia efektyvi, kokia būdavo taikoma Senovės Romoje, kur paskutinis iš visų į karą pašauktų vyrų atbėgęs asmuo būdavo paaukojamas dievams. Tačiau Žemės atveju viskas vyko atvirkščiai – anot Oksfordo tyrėjų, supuvusiais kiaušiniais dvokė ne tai, kas buvo paskiausia, o tai, kas buvo iš pradžių.

Ankstyvoje jaunystėje supuvusių kiaušinių kvapo mūsų planetoje tikrai netrūko – Žemėje tada tikrai ne pyragais kvepėjo... Atvirai kalbant, toli gražu ne kvepėjo, o kaip reikiant dvokė. Tokia praeities epocha aprašoma šią savaitę išleistame naujausiame žurnalo „Proceedings of the National Academy of Sciences“ numeryje.

Tyrėjai atrado ypatingų mikrobų fosilijų: tie mikrobai misdavo kitais mikrobais. Tokia mikroorganizmų forma vadinama heterotrofija. Heterotrofai nesugeba organinių medžiagų pasigaminti patys, tad jie, skirtingai nei autotrofai (pavyzdžiui, augalai, kurie, pasitelkę fotosintezę, geba prisisintetinti maisto iš neorganinių medžiagų tiek, kiek reikia), neturi kito pasirinkimo, tik ryti kitas gyvybės formas.

„Mokslininkai senokai įtaria, kad heterotrofija Žemėje paplitusi jau labai seniai ir gyvuoja apie 3,5 mlrd. metų, - pasakoja Oksfordo universiteto profesorius Martinas Brasjė (Martin Brasier). – Naujausio tyrimo rezultatai byloja, kad heterotrofijai Žemėje gyvuoja mažiausiai apie 1,9 mlrd. metų.“

„Be kita ko, atlikdami šį tyrimą identifikavome, kaip tai vyko ir “kas ką ėdė„ – tęsia M. Brasjė. – Jei atvirai, visi mes esame patyrę, pajutę, o tiksliau – užuodę, kaip heterotrofijos procesus atlieka moderniųjų laikų bakterijos. Būtent dėl šių procesų mūsų žarnynuose susidaro vandenilio sulfidas - “supuvusių kiaušinių„ dvoko dujos.“

M. Brasjė su kolegomis tyrinėjo Gunflintia bakterijos fosilijas. Jos – vos 3-15 mikronų skersmens. Palyginimui, adatos skylutės skersmuo yra apie 1,23 tūkst. mikronų. Gunflintia bakterijų fosilijas palyginus su kitų mikroorganizmų liekanomis, paaiškėjo, kad Gunflintia fosilijose likę pėdsakų, liudijančių, kad šie mikrobai smaguriaudavo kitais mikrobais ar bakterijomis.

Kitas argumentas, leidžiantis manyti, kad ankstyvoji Žemė buvo pasaulis, kuriame mikrobai šlamštė mikrobus, yra atradimas, jog kai kuriuos Gunflintia bakterijos audiniuose būta geležies sulfido. Geležies sulfidą (pagrindinę „kvailių auksu“ vadinamo pirito sudedamąją dalį) kaip nereikalingą medžiagą šalina tam tikros heterotrofinės bakterijos, kvėpuojančios sulfatu. Šios sulfatų kiekį mažinusios bakterijos, išskiriančios sulfidus, datuojamos 3,5 mlrd. metų.

Panašu, kad sulfatais kvėpavusios bakterijos buvo ne vienintelės mikrobų pasaulio „kanibalų“ aukos. Tyrėjai Gunflintia fosilijose aptiko 1 mikrono dydžio lazdelės ir sferoido pavidalo bakterijų, kurios galėjo žūti misdamos didesnių bakterijų audiniais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių