- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vertinant matematiškai, nežemiškos būtybės, jei jos egzistuoja, jau turėjo mus aptikti, taigi dėl kažkokios priežasties mūsų sąmoningai vengiama.
„Arba mes esame vieni, arba jie yra kažkur anapus, o mus paliko ramybėje“, – teigė matematikas Thomas Hairas iš Floridos įlankos pakrantės universiteto Fort Myerse.
Th. Hairas savo apytikslius skaičiavimus grindė tuo, ką jis vadina nepaprastai sumažintais vertinimais, kiek laiko prireiktų visuomenei sukaupti išteklius ir technologines žinias, kaip palikti savo gimtąjį pasaulį ir nukeliauti į kitas žvaigždes. Net judant 1 proc. šviesos greičio prilygstančiu tempu, ateiviai į artimiausią kaimyninę žvaigždę būtų atkeliavę per maždaug 500 metų.
Šviesa keliauja 300 tūkst. kilometrų per sekundę greičiu.
Tarkime, kad dar 500 metų prireiktų naujiems laivams pastatyti ir vėl leistis į kelionę. Skaičiavimai rodo, kad seniausiose mūsų galaktikos žvaigždėse gimusios civilizacijos būtų turėję ne vieną epochą mums pasiekti. Tad kodėl jos to nepadarė?
„Arba jos pro mus prakeliavo, arba keliauja aplink savo gimtosios žvaigždės sistemas ir galvoja tik apie save“, – teigia Th. Hairas.
Galima sugalvoti keletą priežasčių, kodėl mes neįtraukti į tarpgalaktinį gidą. Galbūt pati svarbiausia jų – mes neturime nieko, ko ateiviams reikia, rašo „Discovery News“.
„Bet kokia kita civilizacija greičiausiai nėra biologinė. Jiems nereikia tokios vietos, kaip Žemė. Jiems nereikia čia atkeliauti ir vogti mūsų vandenį. Daugybė jo yra išorinėje Saulės sistemoje, kur trauka ne tokia didelė, taigi jie gali pasiimti jo tiek, kiek nori“, – aiškino Th. Hairas.
O galbūt šiuolaikinės nežemiškos būtybės laikosi jau seniai nustatytų maršrutų, kurie visi Žemę aplenkia, pridūrė mokslininkas.
Kad ir kokia būtų priežastis, kodėl mes esame ignoruojami, nėra jokios galimybės, jog ateiviai, jei jie egzistuoja, nežino, kad mes čia esame, sako Th. Hairas, ir nurodo teleskopus, tokius kaip NASA „Kepler“ observatorija, kuri gali aptikti aplink kitas žvaigždes esančias planetas.
Jei žmonės, maždaug 5 mlrd. metų gyvenantys planetoje, turi tokią technologiją, kaip „Kepler“, ateivių civilizacija, turinti 10 mln. metų daugiau patirties, būtų pažengusi daug toliau, tvirtina Th. Hairas.
„Esu įsitikinęs, kad jie galėtų nustatyti, ar šioje planetoje yra gyvybė. Vien mūsų atmosferoje esantys chloro fluoro vandeniliai tai išduotų“, – aiškina mokslininkas.
Chloro fluoro vandeniliai – medžiagos, paprastai randamos šaldymo medžiagose ir aerozoliniuose produktuose, kurios, paveiktos ultravioletine šviesa, išskiria chloro atomus, ardančius Žemės ozono sluoksnį.
Minesotos universiteto fizikas Woodsas Halley, neseniai išleidęs knygą apie nežemiškos gyvybės galimybes, teigia, kad mes neturime pakankamai žinių apie tai, kaip gyvybė atsirado Žemėje, taigi negalėtume nežemiškos gyvybės atpažinti net tuomet, jei ji spoksotų tiesiai į mus.
„Manau, yra trys galimybės. Gyvybė yra reta, ir manau, labai tikėtina, kad šis teiginys teisingas. Gyvybė yra keista – kiekvieną kartą, kai su ja susiduri, ji labai skiriasi nuo matytos pastarąjį kartą. Gyvybė yra nuobodi, jei rasi kažką, kas labai panašu į gyvybę Žemėje, o mūsų sunkumai ją aptikti yra techniniai. Laikausi požiūrio, kad visa tai įmanoma, tačiau egzistuojantys įrodymai labiausiai atitinka pirmąjį teiginį – mes esame retenybė“, – teigė W. Halley.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...