- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokslininkų spėjimu, neandertaliečiams jau prieš 30 000 metų buvo būdinga kaklo struktūra, kurios dėka šie jau galėjo išleisti verbalinius garsus, panašius į šiuolaikinių žmonių. Jei taip, tuomet kodėl kūno kalba vis dar tokia gyvybinga ir tokia svarbi kasdieniame mūsų tarpusavio bendravime? Kodėl evoliucija nepanaikino šio žmonijos tylaus būdo išreikšti jausmus, naudojant vien išraiškingus gestus ir atitinkamas pozas.
„Mes vis dar naudojame kūno kalbą todėl, kad tai tiesiog užkoduota smegenyse dar nuo tų laikų, kai tapome žmonėmis“, – dėsto Margareth J. King, Kultūros studijų ir analizės centro Filadelfijoje, JAV, direktorė.
„Mumyse, XXI amžiaus žmonėse, veikia vis dar tos pačios protėvių tipo smegenys – tai įrodyta tyrimais, grįstais evoliucine psichologija. Mes vis dar turime tą pačią kūno dirbtuvę, tik ją naudojame kitaip“, – aiškina M. J. King.
„Situacija su kūno kalba nėra „arba-arba“. Jei verbalinė kalba yra rafinuotesnė už kūno kalbą, kodėl šimpanzės, šunys ir kiti gyvūnai per savo evoliucijos istoriją neišvystė verbalinės kalbos? Kūno kalba greičiau praturtina žodinį bendravimą“, – dėsto Dennisas Kravetzas, psichologas, besispecializuojantis vyro ir moters tarpusavio santykių bei kūno kalbos srityje.
Abu specialistai sutaria, kad nors evoliucija atsikratė nemažai „iš mados išėjusių“ ir nebereikalingų žmogaus kūno dalių ir polinkių, tačiau net ir šiuolaikiniame bendravime kūno kalba išlieka esmine priemone, rašo msn.com.
„Mes siunčiame tam tikrus signalus, nes toks elgesys mums jau būdingas tūkstantį metų: bet kas, ką jau darome tokį ilgą laiką, artimiausiu metu nesikeis. Tai visuomeniškumo, socialumo, darugiškumo kalba: gali pasakyti, kai kam nors patinki. Ar galime dirbti drauge? Ar galiu tavimi pasitikėti? Mes visąlaik tiriame kūno signalus tam, kad, pirmiausia, išsiaiškintume, ar žmonės yra „saugūs“ ar „nesaugūs“. Pasitikėjimas – tai vienas iš svarbiausių dalykų bet kokiame sandėryje, tad būtina išsiaiškinti, ar saugu turėti reikalų su tam tikrais žmonėmis. Tai galioja visur – ir darbo, ir asmeniniuose santykiuose. Verbalinės ir kūno kalbos lyginimas – būdas ištirti, ar galima žmogumi pasitikėti. Jei kūno kalba nedera su plaukiančiomis iš burnos gražbylystėmis, verta sunerimti ir tokiu žmogumi nepasitikėti“, – kalba M. J. King.
Viskas atrodo savaime suprantama, tačiau remiantis Charleso Darwino natūralios atrankos teorija, tam tikri žmogaus bruožai ir savybės yra perduodamos iš kartos į kartą, leidžiančios žmonių palikuonims geriau prisitaikyti prie šio pasaulio tvarkos. Tuomet kaip nesąmoningai per kūno kalbą pasireiškiantis pyktis, liūdesys ar nusivylimas gali padėti išlikti mums ir mūsų būsimiems pro provaikaičiams? Kodėl evoliucija neištrynė šių keistų gestų iš neverbalinio bendravimo arsenalo?
Nors tam tikri gestai (sukryžiuotos rankos, kumščiai ir pan.) nesąmoningai perteikia neigiamus, „blogus“ jausmus, jie tuo pat metu įspėja mus supančius aplinkinius – tikėkimės, draugus ir kolegas, – kad šis nerimastingas žmogus gali būti patekęs į emocinę bėdą. Šios nesąmoningos išraiškos, vaizdžiai tariant, yra tylus pagalbos skambutis.
„Parodyti nerimą ar liūdesį nėra blogai. Šie jausmai – lygiai tokie pat svarbūs ir reikšmingi kaip ir džiaugsmas, susijaudinimas bei kitos pozityvios vidinės būsenos. Kūno kalba mums padeda pilnavertiškiau bendrauti su kitais žmonėmis, nesvarbu, ką garsiai pasakome“, – teigia D. Ktavetzas, „Relating Effectively“ autorius.
Darbovietėje tokių neigiamų emocijų išdava per kūno kalbą taip pat yra savaip naudinga. „Tuomet grupėje iškyla jausmas, kad kažkas šis kolega kažkoks nesavas, praradęs pusiausvyrą. Tai signalas, jog grupei reikia susitelkti, rasti problema ir drauge ją išspręsti. Mes turime dirbti drauge, grupėmis. Žmogaus gyvenimas yra socialinis reikalas. O kūno kalba mums, kaip ir mūsų protėviams bei būsimiems palikuonims, padeda bendrauti su kitais žmonėmis“, – tikina J. M. King.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...