- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Škotijos mokslininkai siūlo naują būdą, kaip kovoti su pasauliniu klimato atšilimu – nuo asteroido į kosmosą pakelti milžinišką dulkių debesį, kuris tarsi skėtis nuo Saulės saugotų Žemę.
Pasaulis šyla, o klimatas keičiasi. Nors daugelis tvirtina, kad norint užkirsti tam kelią, reikia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, kai kas siūlo apsvarstyti, ar nevertėtų imtis didelio masto inžinerinių projektų (geoinžinerijos), leisiančių manipuliuoti planetos klimatu, rašo LiveScience.com.
Kai kurie tyrėjai siūlo klimatą keisti ne nusitaikant į vandenynus ar atmosferą, bet įgyvendinti geoinžinerinius projektus kosmose, kurie darytų poveikį visai planetai.
Pavyzdžiui, Žemę pasiekiančios saulės radiacijos kiekį sumažinus 1,7 proc., galima būtų atsverti 2 laipsniais Celsijaus padidėjusios pasaulinės temperatūros padarinius. Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) pažymėjo, kad klimato modeliai leidžia manyti, jog pasaulinė temperatūra iki šio amžiaus pabaigos pakils nuo 1,1 iki 6,4 laipsnių Celsijaus.
„Radiacijos sumažinimas 1,7 proc. yra labai mažas ir Žemėje būtų sunkiai pastebimas. Žmonės kartais įsivaizduoja didžiules uždangas, blokuojančias visą Saulę. Tačiau taip nėra. Prietaisas, nuolat būnantis tarp Saulės ir Žemės, veiktų tik kaip labai lengvas skydas ar filtras“, – aiškino tyrėjas Russellas Bewickas, kosmoso mokslininkas iš Strathclyde`o universiteto Škotijoje.
Vienas pateiktų siūlymų, kaip Žemę pridengti nuo Saulės – į kosmosą iškelti milžiniškus veidrodžius. Pagrindinė šios idėjos problema yra didžiulė kaina ir pastangos, kurių prireiktų tokiems reflektoriams pagaminti ir juos iškelti ar sukonstruoti juos kosmose. Dabar kiekvieno kilogramo iškėlimas į žemąją Žemės orbitą kainuoja tūkstančius dolerių. Kita idėja – Saulei užtemdyti naudoti dulkių uždangas, kaip kad Žemę dengia debesys. Tokį sumanymą realizuoti lengviau, tačiau kyla pavojus, kad laikui bėgant Saulės radiacija ir gravitacinė jos, Mėnulio ir planetų trauka dulkes išsklaidys.
Šį sumanymą patobulinę mokslininkai siūlo naudoti asteroidą, kuris savo gravitacija galėtų įtvirtinti dulkių debesį kosmose, kad šis blokuotų Saulės šviesą ir vėsintų Žemę.
„Noriu aiškiai pasakyti, kad niekada nesiūlyčiau geoinžinerija pakeisti anglies dvideginio emisijų mažinimo. Taip mes tiesiog galėtume laimėti laiko, kad galėtume rasti ilgalaikių priemonių, kovojant su Žemės klimato pokyčiais. Dulkių debesis nėra ilgalaikė priemonė, tačiau tuo metu jis galėtų atsverti klimato pokyčių poveikį, kol rezultatų duos lėčiau veikiančios priemonės, tokios kaip anglies dvideginio šalinimas“, – aiškino R. Bewickas.
Sumanymo esmė – patalpinti asteroidą Lagranžo taške L1, vietoje, kur Žemės ir Saulės gravitacinė trauka viena kitą kompensuoja. Šį tašką nuo mūsų planetos skiria maždaug keturis kartus didesnis atstumas nei nuo Mėnulio.
Tyrėjai siūlo prie netoli Žemės esančio asteroido pritvirtinti prietaisą, susidedantį iš elektromagnetų, kurie nuo asteroido nustumtų ant jo esančią medžiagą. Šį prietaisą būtų galima naudoti ir raketą, kuri nugabentų asteroidą į L1 tašką.
Mokslininkai skaičiuoja, kad didžiausias netoli žemės esanti asteroidas „1036 Ganymed“ gali turėti pakankamai didelį dulkių debesį, kuris galėtų užblokuoti 6,58 proc. Žemę paprastai pasiekiančios Saulės radiacijos. To pakaktų norint suvaldyti dabartines klimato šiltėjimo tendencijas. Toks debesis svertų maždaug 5 milijonus milijardų kilogramų ir būtų maždaug 2,6 tūkst. kilometrų pločio.
„Gamymed“ asteroidas sveria apie 130 mln. milijardų kilogramų. Tokio dydžio objektas verčia prisiminti katastrofų filmus, tokius kaip „Armagedonas“. „Tačiau jį galima panaudoti žmonijai padėti“, – tikina R. Bewickas.
Pagrindinis šio sumanymo iššūkis – nustumti tokio dydžio asteroidą į L1 tašką.
„Kompanija „Planetary Resources“ neseniai paskelbė apie ketinimus asteroiduose kasti naudingąsias iškasenas. Tyrimas, kuriuo jie grindžia savo planus, remiasi prielaida, kad 2025 metais bus įmanoma sugauti 500 tūkst. kilogramų svorio asteroidą. Palyginus šią masę su „Ganymed“ mase, užduotis jį sugauti atrodo neįmanoma, išskyrus žvelgiant į labai tolimą perspektyvą. Tačiau būtų galima L1 taške sutelkti mažesnių asteroidų“, – aiškino R. Bewickas.
Nerimauti verčia ir saugumas.
„Labai didelis asteroidas Žemei yra potencialiai pavojingas, todėl įgyvendinant šį scenarijų reikėtų daug tyrimų ir atsargumo. Dėl to politiniai iššūkiai greičiausiai prilygtų geoinžineriniams. Net sugavus daug mažesnius asteroidus, visuomenei kils abejonių, nors rizikos ir būtų daug mažiau“, – teigė mokslininkas.
Be to, nėra būtų išbandyti šio dujų debesies efektyvumo dideliu mastu prieš projekto įgyvendinimą. „Tai būdinga visiems geoinžineriniams projektams. Pasauliniu mastu to išbandyti neįmanoma, nes toks bandymas iš esmės būtų tikras dalykas. Galima atlikti klimato modeliavimą, tačiau be didelio masto bandymų šių modelių rezultatų negalima visiškai verifikuoti“, – kalbėjo jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...