- grynas.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visuose Europos regionuose jaučiamas klimato kaitos poveikis, dėl kurio atsiranda įvairių padarinių visuomenei ir aplinkai. Ateityje tikimasi sulaukti dar daugiau tokių padarinių, kurie, kaip nurodoma šiandien paskelbtame naujausiame Europos aplinkos agentūros vertinime, gali sukelti didelių nuostolių.
Ataskaitoje Europa 2012 m. – klimato kaita, padariniai ir pažeidžiamumasen daroma išvada, kad visoje Europoje pastebimas vidutinės oro temperatūros didėjimas, taip pat kritulių kiekio mažėjimas pietiniuose regionuose ir jų didėjimas Šiaurės Europoje. Grenlandijos ledyninė danga, Arkties jūros ledynai ir daugybė kitų Europos ledynų pamažu tirpsta, sniego danga mažėja, o dauguma amžinojo įšalo plotų atšilo.
Europoje pasitaikantys ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, pavyzdžiui, karščio bangos, potvyniai ir sausros, pastaraisiais metais kelia vis daugiau nuostolių. Tam, kad šią tendenciją galėtume susieti su klimato kaita, reikia daugiau duomenų, o pagrindinė šio reiškinio priežastis – intensyvėjanti žmonių veikla padidintos rizikos teritorijose. Manoma, kad ateityje klimato kaita padidins šį pažeidžiamumo aspektą, nes prognozuojama, jog ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai taps smarkesni ir dažnesni. Ataskaitoje teigiama, kad nuostoliai nuolat didės, jei Europos šalys nesugebės prisitaikyti.
Ataskaitoje teigiama, kad vieniems regionams prisitaikyti prie klimato kaitos bus sunkiau, kitiems – lengviau. Iš dalies taip yra dėl skirtingo Europos šalių ekonominio išsivystymo lygio. Klimato kaitos poveikis šiuos skirtumus gali dar labiau padidinti.
„Klimato kaita pasaulyje – realus reiškinys, kurio mastas ir greitis kaskart tampa vis akivaizdesni. Tai reiškia, kad visi ekonomikos sektoriai, įskaitant namų ūkius, turi ne tik prisitaikyti, bet ir sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį“, – sakė EAA vykdomoji direktorė Jacqueline McGlade.
Keletas pagrindinių išvadų
Pastarasis dešimtmetis (2002–2011 m.) Europoje buvo rekordiškai šiltas: žemyninės Europos temperatūra buvo 1,3° C laipsnio aukštesnė, palyginti su ikipramoninio laikotarpio vidurkiu. Remiantis įvairiomis modeliavimu pagrįstomis prognozėmis tikėtina, kad įpusėjus XXI a. Europos temperatūros vidurkis gali būti 2,5–4°C laipsniais aukštesnis, palyginti su 1961–1990 m. vidurkiu.
Karščio bangos užplūsta dažniau ir trunka ilgiau. Per pastarąjį dešimtmetį jos pasiglemžė dešimčių tūkstančių žmonių gyvybes. Ataskaitoje teigiama, kad artimiausius dešimtmečius prognozuojamų karščio bangų skaičius didės, todėl gali padidėti ir su jomis susijusių mirčių skaičius, nebent žmonės išmoktų prisitaikyti prie užplūstančio karščio. Tačiau prognozuojama, kad nuo šalčio mirusių žmonių skaičius daugelyje šalių turėtų mažėti.
Ataskaitoje teigiama, kad kritulių kiekis mažėja pietiniuose Europos regionuose, tačiau didėja jos šiaurinėje dalyje. Prognozuojama, kad šios tendencijos tęsis ir toliau. Spėjama, kad dėl klimato kaitos didės upių potvynių mastas, ypač Šiaurės Europoje, nes aukštesnė temperatūra paspartina hidrologinį ciklą. Vis dėlto, atsižvelgiant į istorinius duomenis apie potvynius, sudėtinga įrodyti, kad potvyniai kilo būtent dėl klimato kaitos.
Galima teigti, kad upių vagos dažniau išsausėja ir sunkesnius padarinius sukelia Pietų Europoje. Prognozuojama, kad minimalūs vandens srautai upių vagose vasarą pastebimai sumažės Pietų Europoje ir daugumoje kitų Europos regionų, tačiau šis sumažėjimas bus nevienodas.
Arktis šyla greičiau nei kiti regionai. Ypač žemas Arkties jūros ledynų lygis nustatytas 2007 m., 2011 m. ir 2012 m. Jis apytiksliai sumažėjo perpus, palyginti su minimalia apimtimi, nustatyta XX a. 9-ajame dešimtmetyje. Grenlandijos ledyninė danga nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio pradėjo tirpti dvigubai greičiau. 2005–2009 m. laikotarpiu kasmet ištirpdavo vidutiniškai 250 mlrd. tonų šios ledyninės dangos masės. Nuo 1850 m. Alpių ledynai prarado apytiksliai du trečdalius savo masės, prognozuojama, kad šie ledynai ir toliau tirps.
Jūrų lygis kyla, o dėl audrų atsiranda pakrančių potvynių rizika. Visuotinis vidutinis jūros lygis XX a. kasmet kilo po 1,7 mm, o pastaraisiais dešimtmečiais – po 3 mm. Ateities prognozės labai skirtingos, tačiau tikėtina, kad XXI a. jūros lygis kils greičiau nei XX a. Vis dėlto jūros lygis Europos pakrantėse kyla skirtingai, pavyzdžiui, dėl atitinkamos vietos žemės judėjimo.
Ataskaitoje teigiama, kad neskaitant karščio padarinių sveikatai taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kitokį jo poveikį žmonių sveikatai. Klimato kaita labai padeda plisti tam tikroms ligoms. Pavyzdžiui, dėl klimato kaitos tam tikra erkių rūšis (lot. Ixodes ricinus) pasiekia vis tolesnius šiaurės regionus, o tolesnis atšilimas sudarytų palankesnes sąlygas kai kuriuose Europos regionuose veistis ligas pernešantiems uodams ir smėlinėms muselėms. Augalų apsidulkinimo sezonas yra ilgesnis ir prasideda 10 dienų anksčiau nei prieš 50 metų ir tai taip pat turi įtakos žmonių sveikatai.
Įvairiuose tyrimuose įvertinti plačiai paplitę augalų ir gyvūnų savybių pokyčiai. Pavyzdžiui, augalai kasmet pradeda žydėti anksčiau, vis anksčiau išsiskleidžia ir gėlo vandens fitoplanktono ir zooplanktono žiedai. Kitų gyvūnų ir augalų buveinės šyla, todėl jie migruoja į šiaurę arba į kalnuotas vietoves. Kadangi daugumos augalų ir gyvūnų rūšių migracijos mastai nėra tokie spartūs kaip klimato kaita, ateityje jos gali atsidurti ties išnykimo riba.
Nors Pietų Europoje gali būti mažiau vandens, kurį būtų galima panaudoti žemės ūkyje, kitose teritorijose pasėlių auginimo sąlygos gali pagerėti. Kai kurių javų rūšių auginimo sezonas Europoje pailgėjo ir prognozuojama, kad jis ilgės ir toliau. Be to, šiltuoju sezonu auginamų javų rūšys labiau paplis šiaurės platumose. Tačiau prognozuojama, kad dėl karščio bangų ir sausrų Vidurio ir Rytų Europoje kai kurių javų rūšių derlius sumažės.
Kylant temperatūrai taip pat sumažėjo šildymo poreikis, o tai leidžia taupyti energiją. Tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad dėl karštesnių vasarų didėja šaldymui reikalingos energijos poreikis.
Bendroji informacija
Ataskaitoje siekiama visapusiškai atskleisti klimato kaitos padarinius Europoje, taip pat informuoti apie Europos Komisijos parengtą Europos prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, kuri bus paskelbta 2013 m. kovo mėn. Be to, EAA papildys šią strategiją ir pateiks atrinktų prisitaikymo veiksmų Europoje vertinimą, kuris bus paskelbtas 2013 m. pradžioje.
Svetainėje Climate-ADAPT galima rasti daug informacijos, kurios paskirtis – padėti kurti ir įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...