Kiek trunka savarankiškas nutrauktos driežo uodegos gyvenimas?

Galūnės netektis žmogui – vienas iš rimčiausių anatominių nuostolių. Aukoti kurią nors savo galūnę žmogus galėtų tik tuomet, kai nėra jokios, JOKIOS kitos išeities. Kaip, pavyzdžiui, nutiko po kalnus vaikštinėjusiam filmo „127 valandos“ herojui. Tačiau gyvūnijos pasaulyje amputacija yra gana paplitęs fenomenas. O tikri uodegų netekimo virtuozai yra driežai.

Esame rašę apie ne visas kojas turinčius vorus, miestų gyventojams galbūt yra ne sykį tekę matyti viena koja klibikščiuojantį balandį. Daugeliu atveju galūnės prarandamos netikėtai. Tačiau yra padarų, kurie savo kūno dalis amputuoja tyčia, siekdami suklaidinti užpuolusį plėšrūną. Vienas iš tokių – leopardiniu gekonu vadinamas driežas.

Užpultas jis, kaip ir daugelis driežų, gali netikėtai nusimesti uodegą. Dar įdomiau yra tai, jog amputuotas driežo kūno fragmentas maždaug pusvalandį juda ir net reaguoja į aplinkos dirgiklius.

Gal toks veiksmas iš pirmo žvilgsnio atrodo šiurpus, tačiau autotomija (taip vadinamas gyvūnų sugebėjimas savarankiškai amputuoti kurią nors savo kūno dalį) yra gana paplitęs reiškinys. Daugeliui driežų ir gyvačių, taip pat aštuonkojams ar vorams, ir net kai kurioms žinduolių rūšims (pavyzdžiui, dygliažiurkėms) tai – visai natūralus ir įprastas dalykas. Tikrieji autotomijos virtuozai yra jūros kopūstai: užpuolus agresoriui, šie šlykštokos išvaizdos gyviai tiesiogine prasme paleidžia sau žarnas.

Galūnę ar organą atskyrus nuo kūno, funkcionuoti jis nustoja gana greitai, tačiau tai – reliatyvus dalykas. Esame rašę apie tai, jog giljotinuotųjų galvos mirksėdavo iki pusės minutės. Tiesa, nusimestos leopardinių gekonų galūnės galuojasi maždaug 50 kartų ilgiau. Ir ne tik ilgiau, bet ir... manevringiau.

Riversaido Kalifornijos universiteto (JAV) mokslininkas Timotis Higemas (Timothy Higham) su kolega iš Kalgario universiteto (Kanada) Entoniu Raselu (Anthony Russell) 2009 m. užfiksavo, jog nutraukta gekono uodega pirmosiomis minutėmis po amputacijos vartosi ir šokčioja net į 3 cm aukštį.

Siekdami išsiaiškinti, kaip juda nutrauktos gekonų uodegos, T. Higemas ir A. Raselas keturiems užmigdytiems gekonams į uodegas implantavo keturis elektrodus. Kai driežai nubudo, tyrėjai įžnybė jiems uodegas ir išprovokavo roplius jas nusitraukti. Tuomet tyrėjai fiksavo elektrinį amputuotų galūnių aktyvumą tol, kol tos galūnės judėjo.

Eksperimento meto mokslininkai užfiksavo du nutrauktų uodegų judėjimo būdus. Uodegos šokinėjo ar vartėsi tuomet, kai elektrinis aktyvumas buvo fiksuojamas išsyk abiejuose uodegų galuose. Kai elektrinis aktyvumas buvo fiksuojamas tik viename iš uodegos galų, uodega tuomet viksėdavo į šalis.

Šuoliukus ir rangymąsi stimuliuodavo kintančios trukmės impulsai, o uodegos viksėjimą išprovokuodavo stabilesnės trukmės impulsai. T. Higemo nuomone, tai rodo, jog abu manevrus reguliuoja atskiros nervinės grandinės. Savo ruožtu, šios gali būti susijusios su uodegoje glūdinčiais lytėjimo receptoriais – tai reikštų, jog šuoliukus ir rangymąsi išprovokuoja aplinkos dirgikliai.

Galbūt turėti uodegą, kuri išlieka gyvybinga, iš pirmo žvilgsnio yra beprasmiškas dalykas, tačiau... tai gali išgelbėti gyvybę. Iš tiesų, jei uodega pradeda šokti savo šokį, grobuonis gali susivilioti ir pulti ją, o ne buvusį uodegos savininką. Pakol agresorius supras klastą, driežo (ar beverta priminti, kokie vikrūs ir greiti yra šie sutvėrimai) jau ir pėdos ataušusios.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ispudinga

ispudinga  portretas
nerealiai atrode nuo ungurio nutrauktos ir imestos i marias odos isnaros plaukimas tolyn i gelme

fanatas

fanatas portretas
nerealiai svarbus, ir stulbinantis atradimas !
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • „Bitė Lietuva“ ruošia televiziją telefone
    „Bitė Lietuva“ ruošia televiziją telefone

    „Bitė Lietuva“ vadovas Pranas Kuisys sako, kad bendrovė rengiasi netrukus supurtyti rinką naujomis paslaugomis ir produktais – tarp kitais metais numatomų Lietuvoje pristatyti naujovių pašnekovas mini „Bitės“ televizi...

  • Kas mūsų laukia, jei įvyktų avarija Astravo AE?
    Kas mūsų laukia, jei įvyktų avarija Astravo AE?

    Atominė elektrinė – tai labai sudėtingas ir daugybę sistemų turintis elektros gamybos įrenginys, kuriam pagaminti ir surinkti reikalinga itin aukšta darbo kultūra. Deja, arti Lietuvos sienos kylančios Astravo AE statybos vyksta su trikdži...

    9
  • Astronautai Padėkos dieną atšvęs sočiais pietumis
    Astronautai Padėkos dieną atšvęs sočiais pietumis

    Tarptautinėje kosmoso stotyje (TKS) esantys astronautai ketvirtadienį Padėkos dieną atšvęs sočiais pietumis su tradicine kalakutiena. ...

    1
  • Ar Kaunas taps medicinos mokslo Meka?
    Ar Kaunas taps medicinos mokslo Meka?

    Prieš du mėnesius Kaune, LSMU Endokrinogijos institute ir klinikoje lankėsi keletas garsiausių pasaulio mokslininkų:  profesoriai Corinas Badiu (Rumunija), Florinas Grigorescu (Prancūzija), Nielsas Erikas Skakkebaekas (Danija)  ir moksl...

    1
  • „Skype“ – nauja Kinijos juodojo sąrašo narė
    „Skype“ – nauja Kinijos juodojo sąrašo narė

    Pokalbių tinklas „Skype“ prisijungė prie vis ilgėjančio Kinijoje uždraustų komunikacijos priemonių sąrašo – „Apple“ trečiadienį teigė gavusi įsakymą iš savo programėlių parduotuvės panaikinti aplikaci...

  • Naujas ekstremalių nuotykių herojus – „GoPro HERO6 Black“ <span style=color:red;>(apžvalga)</span>
    Naujas ekstremalių nuotykių herojus – „GoPro HERO6 Black“ (apžvalga)

    Ankstesnę žymaus „GoPro“ gamintojo veiksmo kamerą „HERO5“ daugelis pavadino idealia, tačiau visi žino, kad tobulumui ribų nėra. Dėl šios priežasties „GoPro“ vėl pavyko nustebinti tuos, kurie mėgsta filmuoti...

  • Tyrimas atskleidė, kad išmanieji prietaisai vaikams nežada nieko gera
    Tyrimas atskleidė, kad išmanieji prietaisai vaikams nežada nieko gera

    Laikas, praleidžiamas prie išmaniųjų prietaisų, susijęs su vaikų nerimu ir stresu, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros profesorė Roma Jusienė. Be to, pabrėžia psichologė, jei vaikystėje tėvai savo dėmes...

  • Dirbtinio intelekto galimybės telefone – neribotos
    Dirbtinio intelekto galimybės telefone – neribotos

    Jeigu manote, kad jūsų išmaniojo telefono sparta priklauso tik nuo procesoriaus galingumo ir operatyviosios atminties, labai klystate. Specialistai teigia, kad įdiegus koprocesorių, kuris palaiko dirbtinio intelekto algoritmus, galima labai neįpras...

  • Mažeikiškis kviečia išmaniai skaičiuoti likusias dienas iki 100-mečio
    Mažeikiškis kviečia išmaniai skaičiuoti likusias dienas iki 100-mečio

    Artėjant Valstybės atkūrimo šimtmečiui mažeikiškis Donatas Vaičiurgis drauge su žmona ir artimais draugais sukūrė specialią programėlę „Švęskime Lietuvą“ mobiliesiems telefonams, kuri skaičiuoja likusias dienas i...

  • Genetinės informacijos valdymas – Lietuvos studentų rankose
    Genetinės informacijos valdymas – Lietuvos studentų rankose

    Vilniaus universitetas skelbia, kad jo studentų komanda „Vilnius-Lithuania iGEM“ perrašė Lietuvos gyvybės mokslų istoriją. Prestižiniame didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ Vilniaus universit...

Daugiau straipsnių