Kelyje jūros link – egzotikos šou

Palanga dar niekad nematė tiek egzotiškų gyvūnų. Fauna, su kuria poilsiautojai raginami fotografuotis, vieniems kaitina kraują, kitiems kelia šiurpą, tretiems - užuojautą, rašo „Klaipėda".

Priviso smauglių

„Tikras zoologijos sodas", - stebisi vasarotojai. Šį sezoną Palangos savivaldybė išdavė po vieną leidimą fotografuoti žmones su smaugliu, beždžione ir papūga. Akivaizdu, kad dar du smaugliai ir porelė egzotiškų paukščių, kuriuos taip pat galima išvysti kurorte, yra „nelegalai".

Gudraujantys jų šeimininkai savivaldybei nenori pakloti 300 litų - tiek kainuoja leidimas teikti tokias paslaugas J.Basanavičiaus gatvėje.

Fotografų uždarbis turėtų būti nemenkas, nes ypatingų potyrių ištroškusių smalsuolių nestinga. Poilsiautojai, kurie su egzotišku gyvūnu pageidauja įsiamžinti nuosavu fotoaparatu, turi pakloti penkis litus. Kai fotografuoja gyvūno šeimininkas, reikia iš piniginės krapštyti keliolika litų.

Dalis poilsiautojų, prieš imdami į rankas egzotišką padarą, paspėlioja, ar šis yra sveikas.

Norėdami gauti savivaldybės leidimą dirbti, fotografai su savo augintiniais pirmiausiai turi apsilankyti pas veterinarijos specialistus.

„Išvadas apie gyvūnų sveikatą jie pateikia įvertinę augintinių būklę apžiūros metu. Beždžionės savininkas taip pat turi parodyti dokumentą, liudijantį, kad ji yra paskiepyta nuo pasiutligės", - aiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Palangoje viršininkas Arūnas Elijošius.

Egzotinių gyvūnų kraujo ar kokie nors kiti mėginiai nėra imami.

Gali užkrėsti tuberkulioze

Pernai didelį sujudimą pajūryje buvo sukėlusi Lietuvos gyvūnų globos draugija (LGGD), įspėjusi, kad norintys įsiamžinti su beždžione kurorto svečiai kaskart rizikuoja.

„Primatai kelia grėsmę užsikrėsti tuberkulioze. Vakarų šalyse zoologijos sodų darbuotojai kasmet eina tikrintis. Palangoje beždžionę glosto daugybė žmonių. Ji gali ir pati užsikrėsti, ir perduoti užkratą kitiems. Savo vaiko tikrai neleisčiau bendrauti su primatu", - tvirtino LGGD pirmininkas Benas Noreikis.

Jo įsitikinimu, išduodant leidimus fotografuoti su beždžione kasmet reikėtų reikalauti ir tuberkuliozės tyrimų pažymos.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Palangoje vyriausiojo veterinarijos gydytojo inspektoriaus Valdo Flakso nuomone, nereikia situacijos dramatizuoti. Anot jo, žymiai didesnę grėsmę visuomenės sveikatai kelia po kurortą slampinėjantys asocialūs asmenys, daugybę metų nematantys reikalo apsilankyti pas gydytojus.

„Jei beždžionė sirgtų, sunegaluotų ir jos šeimininkas, tačiau apie 80 metų vyras - žvalus ir energingas", - aiškino V.Flaksas.

Incidentai - tikėtini

Vis dėlto prieš puolant fotografuotis su tolimųjų kraštų fauna verta susimąstyti apie galimus akibrokštus. Kurorte yra pasitaikę pora atvejų, kuomet vasarotojams įbrėžė beždžionė.

„Paskutinįsyk incidentas įvyko berods užpernai. Vaikas kreipėsi į medikus, apie įvykį iškart buvo pranešta ir mūsų tarnybai. Veterinarijos specialistai turėjo beždžionę stebėti. Visgi paaiškėjo, kad gyvūnas sveikas", - pasakojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Palangoje viršininkas A.Elijošius.

Vasarotojus galbūt galėtų nuraminti žinia, kad pasiutligės atvejų kurorte šiemet nebuvo nustatyta.

Nors ant fotografų rankų besiraitantys smaugliai atrodo apatiški, dantis jie vis dėlto turi. Anot LGGD pirmininko B.Noreikio, nėra visai iš piršto laužti ir žmonių paspėliojimai, ar didelė gyvatė gali pradėti dusinti.

„Viskas priklauso nuo situacijos. Visgi manau, jog Palangoje esantys smaugliai yra per maži, kad žmogus neįstengtų jų nuo savęs greitai nuimti. Grėsmės, kad pasmaugs, nėra", - aiškino B.Noreikis.

LGGD pirmininkas perspėjo, kad didelė papūga, pavyzdžiui, ara, gali gan skaudžiai įžnybti. „Kita vertus, turbūt geriau, kai toks paukštis nėra narve užrakintas", - svarstė B.Noreikis.

Dėl šlubo žirgo - skundas

Vasarotojai neretai pagaili Palangoje uždarbiaujančių gyvūnų. A.Elijošiaus įsitikinimu, šeimininkai jų neišnaudoja ir nesukelia skausmo: „Gyvūnas žmogui duoda pelną, tad savininkas jį tikrai prižiūri - rūpinasi, kad būtų sotus ir pagirdytas, apsaugotas nuo kaitrios saulės".

A.Elijošius tvirtino, kad į piliečių, susirūpinusių gyvūnų gerove, pranešimus yra reaguojama. Neseniai tarnybą buvo pasiekęs anoniminis skambutis apie pastebėtą šlubuojantį žirgą, kuris tempia pramogautojams skirtą karietą.

„Nuvykome į nurodytą vietą, apžiūrėjome gyvūnus, tačiau raišo neradome. Per kitus žmones sužinojome, kad šeimininkas augintinį nuvedė į tvartą pailsėti", - aiškino viršininkas.

A.Elijošius nemano, kad pramogai skirtiems žirgams Palangoje tenka per dideli krūviai. Vis dėlto jis pripažino, kad šeimininkai, atsižvelgę į gyvūnų ištvermę, patys apsisprendžia dėl karietos dydžio ir į ją sodinamų keleivių skaičiaus.

Gyvūnai pildo piniginę

LGGD pirmininkui B.Noreikiui situacija Palangoje, ypač kalbant apie egzotinius gyvūnus, kelia susirūpinimą.

„Dažnai ant rankų imamas smauglys pripranta prie to, bet reikia suvokti, kad pasirinkimo jis neturi. Šie ropliai patiria labai didelį stresą - jiems nepatinka būti kilnojamiems. Paėdę smaugliai mėgsta gulėti ir virškinti, nes yra šaltakraujai. Labai svarbu jiems suteikti tinkamas sąlygas - turi būti reikiama temperatūra, drėgmės lygis", - tikino pirmininkas.

Egzotinių gyvūnų „darbą" Palangoje B.Noreikis nedvejodamas vadino išnaudojimu.

„Turėdami laisvę rinktis, jie tikrai nušliaužtų, nuskristų ar nubėgtų ten, kur nori. Gyvūnai yra priverstinai naudojami šeimininko gerovei, jo piniginei", - apgailestavo pašnekovas.

B.Noreikis pabrėžė, kad LGGD pasisako prieš bet kokį laukinių gyvūnų naudojimą ir laikymą nelaisvėje: „Vis dėlto turime ir kitų rūpesčių - su žemės ūkio gyvuliais, naminiais augintiniais, laboratoriniais gyvūnais. Prieš imdamiesi veiksmų, draugijos nariai visada savęs klausia: „Koks yra tas žiaurumas? Koks skaičius gyvūnų jį patiria?" Šiuo atžvilgiu papūgos J.Basanavičiaus gatvėje kankinimo laipsnis, aišku, neprilygsta tam, ką matome paukštynuose".



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių