Kelionei į Jupiterį užteks 1,16 g antimedžiagos

Netolimoje ateityje supergreitus erdvėlaivius beore erdve skraidins antimedžiaga varomi branduolinės sintezės reaktoriai, tvirtina tyrėjai.

Antimedžiagos varikliais varomas erdvėlaivis Jupiterį pasiektų per 4 mėnesius ir galimai atvertų plačias perspektyvas žmonių ekspedicijoms į tolimąsias Saulės sistemos planetas ir jų palydovus.

Apie tai NASA viešai kalbėjo dar 2010 metais. Tiesa, kad toks dar gana fantastiškai skambantis planas būtų įgyvendintas, reikia įveikti daug kliūčių. Bene svarbiausias iššūkis – antimedžiagos gamyba ir sandėliavimas. Tačiau, anot kai kurių ekspertų, antimedžiagos varikliai kosminėje pramonėje turėtų pasirodyti jau maždaug po pusšimčio metų.

„Gal ne po 40 metų, bet po 50–60 – visai realu. Kodėl gi ne? – samprotavo įmonės „The Tauri Group“ aerokosminių technologijų Jasonas Hay. – Tai suteiktų didžiulį impulsą kosminiams tyrimams, nes į palankiąją pusę pakoreguotų skaičiavimus pagal formulę „masė-galia-finansai“.

Sintezės galia

Branduolinės sintezės reaktorių varomame erdvėlaivyje degalus atstotų daugybė mažų granulių, sudarytų iš deuterio ir tričio – sunkiųjų vandenilio izotopų, branduoliuose turinčių po vieną arba du neutronus (paprasto vandenilio atome neutronų nėra).

Kiekvienoje tokioje granulėje degalų dalelės būtų įvilktos į kitą medžiagą – veikiausiai uraną. Į degalų granules būtų nukreipiamas antiprotonų spindulys – protonų ekvivalentas iš antimedžiagos. Susidūrę su urano atomų branduoliais, antiprotonai anihiliuotų ir generuotų didelės energijos produktų susiformavimą, kurie degalų granulėse inicijuotų branduolinės sintezės reakcijas.

Tokių reakcijų metu (pvz., deuterio ir tričio branduoliai susilieja ir sukuria helio-4 izotopo atomą bei vieną neutroną) išskiria didžiuliai kiekiai energijos, kuri ir galėtų skraidinti erdvėlaivį į kosmoso gelmes.

Esminė idėja nėra nauja. Projektas „Dedalas“ – tyrimas, kurį XX a. aštuntajame dešimtmetyje inicijavo Britų tarpplanetinė bendruomenė – buvo skirtas branduolinės sintezės raketų galimybių analizei. „Dedalo“ branduolinės sintezės reakcijose kibirkštį duotų ne antiprotonų, o elektronų spindulys.

Dar reikia palūkėti

Antiprotoninės branduolinės reakcijos gal ir skamba daug žadančiai, tačiau kad tokia technologija būtų įgyvendinta, reikia įveikti keletą kliūčių. Jau minėjome, jog bene didžiausias iššūkis – sukurti pakankamą antiprotonų kiekį. Tokių dalelių galima pagaminti dalelių greitintuvuose. Kita problema – kur ir kaip jas išlaikyti pakankamai ilgą laiką, kad tolimosios kosminės kelionės taptų įmanomos.

Kaip praneša „Technology Frontiers“, kelionei į Jupiterį pakaktų vos 1,16 g antiprotonų. Lyg ir labai nedaug, tačiau kol kas pagaminami antimedžiagos kiekiai sveriami milijardosiomis gramo dalimis.

„Antiprotonai – nepaprastai brangus malonumas, – aiškina J. Hay. – Keletas gramų kainuotų ne vieną trilijoną JAV dolerių. Esu įsitikinęs, jog nuo 1950 metų iki šiol antiprotonų žmonija yra susintetinusi ne daugiau kaip 10 nanogramų. Tiesa, vilties teikia tai, jog antiprotonų gamyba pirmyn juda vis sparčiau. Tikėtina, jog efektyvi antiprotonų gamybos technologija būtų didžiulis proveržis kosminių variklių pramonėje. Iki 2060-ųjų ją ištobulinti – visai įmanoma.“


Šiame straipsnyje: JupitersiKosmosasNASA

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vaizdo plokščių deficitą nulėmė virtuali valiuta?
    Vaizdo plokščių deficitą nulėmė virtuali valiuta?

    Spartus populiarių virtualių valiutų tokių, kaip „Bitcoin“ ir „Ethereum“ kurso augimas pastaraisiais mėnesiais sukėlė milžinišką susidomėjimą jų gavimu – „mainingu“, o pastarasis sukėlė didelę įr...

  • Indijoje į kosmosą paleistas lietuviškas palydovas
    Indijoje į kosmosą paleistas lietuviškas palydovas

    Penktadienio rytą iš Indijos su raketa į orbitą turėtų išskrieti Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų ir bendrovės „NanoAvionics“ sukurtas palydovas „Lituanica SAT-2“. ...

  • Telefonas „LG G6“: patogus ekranas ir puiki kamera
    Telefonas „LG G6“: patogus ekranas ir puiki kamera

    Ko gero tada, kai praeitų metų vasarą „LG“ kompanija paskelbė apie tai, kad ji traukiasi iš Baltijos šalių telefonų rinkos, niekas labai nesitikėjo, kad Lietuvoje turėsime galimybę įsigyti naujus šio gamintojo flagman...

  • Nešiojamas įkroviklis – nepamainomas pagalbininkas?
    Nešiojamas įkroviklis – nepamainomas pagalbininkas?

    Nešiojamas įkroviklis (angl. Power Bank) – tai praktiškas daiktas, kuris praverčia tada, kai netoliese nėra tradicinio maitinimo šaltinio. Varle.lt specialistų teigimu, yra daugybė priežasčių, kodėl kiekvienam mobiliuoju įr...

  • „EPSON“ spausdintuvas: įsigyti ir verta, ir apsimoka
    „EPSON“ spausdintuvas: įsigyti ir verta, ir apsimoka

    Manote, kad jums visiškai nereikalingas spausdintuvas? Artimiau susipažinę su „Epson L386“ spausdintuvu galite tokią nuomonę kardinaliai pakeisti. ...

  • Saulėtekio slėnyje kuriamos aukštosios technologijos Silicio slėniui
    Saulėtekio slėnyje kuriamos aukštosios technologijos Silicio slėniui

    Saulėtekio slėnyje Vilniuje įsikūręs Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC), vykdydamas mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus technologijų srityje sėkmingai bendradarbiauja su įmonėmis iš įvairių pasaulio šal...

  • Į stažuotę NASA keliaus šeši lietuviai
    Į stažuotę NASA keliaus šeši lietuviai

    Kelionė, kuri gali atverti naujų perspektyvų duris. Šansas, kurį gauna toli gražu ne kiekvienas. Taip arba panašiai galima apibūdinti Lietuvos studentams atsivėrusią galimybę įžengti į prestižines Nacionalinės aeronautikos ir kosmos...

    2
  • Kada mūsų darbo vietas užims robotai?
    Kada mūsų darbo vietas užims robotai?

    Dažnai girdime, kad netrukus ateis ta diena, kai mūsų darbus už mus galės nudirbti mašinos. Žurnalistas Richardas Gray bbc.com skelbiamame straipsnyje pamėgino išsiaiškinti, kada konkrečiai būtų galima to tikėtis. ...

    2
  • Atrasta sniegu keliaujanti bakterija, kuri stabdo odos senėjimą
    Atrasta sniegu keliaujanti bakterija, kuri stabdo odos senėjimą

    Sniege galima rasti bakteriją arthrobacter, kuri gali būti itin naudinga žmogaus organizmui. Tai LRT.lt patvirtina šią bakteriją suradęs prancūzų mokslininkas biochemikas, NAOS grupės tyrimų centro vadovas dr. Francois Xavieras Pellay. ...

  • NASA atrado 10 naujų Žemės dydžio egzoplanetų
    NASA atrado 10 naujų Žemės dydžio egzoplanetų

    NASA pirmadienį paskelbė apie 10 naujai atrastų uolėtų Žemės dydžio planetų už mūsų Saulės sistemos ribų, kuriose potencialiai galėtų būti skysto vandens ir sąlygų gyvybei. ...

Daugiau straipsnių