Kelionei į Jupiterį užteks 1,16 g antimedžiagos

Netolimoje ateityje supergreitus erdvėlaivius beore erdve skraidins antimedžiaga varomi branduolinės sintezės reaktoriai, tvirtina tyrėjai.

Antimedžiagos varikliais varomas erdvėlaivis Jupiterį pasiektų per 4 mėnesius ir galimai atvertų plačias perspektyvas žmonių ekspedicijoms į tolimąsias Saulės sistemos planetas ir jų palydovus.

Apie tai NASA viešai kalbėjo dar 2010 metais. Tiesa, kad toks dar gana fantastiškai skambantis planas būtų įgyvendintas, reikia įveikti daug kliūčių. Bene svarbiausias iššūkis – antimedžiagos gamyba ir sandėliavimas. Tačiau, anot kai kurių ekspertų, antimedžiagos varikliai kosminėje pramonėje turėtų pasirodyti jau maždaug po pusšimčio metų.

„Gal ne po 40 metų, bet po 50–60 – visai realu. Kodėl gi ne? – samprotavo įmonės „The Tauri Group“ aerokosminių technologijų Jasonas Hay. – Tai suteiktų didžiulį impulsą kosminiams tyrimams, nes į palankiąją pusę pakoreguotų skaičiavimus pagal formulę „masė-galia-finansai“.

Sintezės galia

Branduolinės sintezės reaktorių varomame erdvėlaivyje degalus atstotų daugybė mažų granulių, sudarytų iš deuterio ir tričio – sunkiųjų vandenilio izotopų, branduoliuose turinčių po vieną arba du neutronus (paprasto vandenilio atome neutronų nėra).

Kiekvienoje tokioje granulėje degalų dalelės būtų įvilktos į kitą medžiagą – veikiausiai uraną. Į degalų granules būtų nukreipiamas antiprotonų spindulys – protonų ekvivalentas iš antimedžiagos. Susidūrę su urano atomų branduoliais, antiprotonai anihiliuotų ir generuotų didelės energijos produktų susiformavimą, kurie degalų granulėse inicijuotų branduolinės sintezės reakcijas.

Tokių reakcijų metu (pvz., deuterio ir tričio branduoliai susilieja ir sukuria helio-4 izotopo atomą bei vieną neutroną) išskiria didžiuliai kiekiai energijos, kuri ir galėtų skraidinti erdvėlaivį į kosmoso gelmes.

Esminė idėja nėra nauja. Projektas „Dedalas“ – tyrimas, kurį XX a. aštuntajame dešimtmetyje inicijavo Britų tarpplanetinė bendruomenė – buvo skirtas branduolinės sintezės raketų galimybių analizei. „Dedalo“ branduolinės sintezės reakcijose kibirkštį duotų ne antiprotonų, o elektronų spindulys.

Dar reikia palūkėti

Antiprotoninės branduolinės reakcijos gal ir skamba daug žadančiai, tačiau kad tokia technologija būtų įgyvendinta, reikia įveikti keletą kliūčių. Jau minėjome, jog bene didžiausias iššūkis – sukurti pakankamą antiprotonų kiekį. Tokių dalelių galima pagaminti dalelių greitintuvuose. Kita problema – kur ir kaip jas išlaikyti pakankamai ilgą laiką, kad tolimosios kosminės kelionės taptų įmanomos.

Kaip praneša „Technology Frontiers“, kelionei į Jupiterį pakaktų vos 1,16 g antiprotonų. Lyg ir labai nedaug, tačiau kol kas pagaminami antimedžiagos kiekiai sveriami milijardosiomis gramo dalimis.

„Antiprotonai – nepaprastai brangus malonumas, – aiškina J. Hay. – Keletas gramų kainuotų ne vieną trilijoną JAV dolerių. Esu įsitikinęs, jog nuo 1950 metų iki šiol antiprotonų žmonija yra susintetinusi ne daugiau kaip 10 nanogramų. Tiesa, vilties teikia tai, jog antiprotonų gamyba pirmyn juda vis sparčiau. Tikėtina, jog efektyvi antiprotonų gamybos technologija būtų didžiulis proveržis kosminių variklių pramonėje. Iki 2060-ųjų ją ištobulinti – visai įmanoma.“


Šiame straipsnyje: JupitersiKosmosasNASA

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo nustebins „Mokslo sala“?
    Kuo nustebins „Mokslo sala“?

    Praėjusį ketvirtadienį iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai padėjo stiprius pamatus Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius sav...

    5
  • „Facebook“ griežtina kovą su propaganda
    „Facebook“ griežtina kovą su propaganda

    „Facebook“ ketvirtadienį pranešė griežtinantis saugumą, siekiant atremti vyriausybių ir kitų subjektų pastangas skleisti dezinformaciją ar manipuliuoti diskusijomis dėl politinių priežasčių. ...

    3
  • NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų
    NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų

    Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. ...

  • „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą
    „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą

    Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. ...

  • Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės
    Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės

    Agurkų sėklos languose, stiklainiuose spalvotos salotos, o termostate pačių augintos bakterijos – taip atrodo VII forto kazematų laboratorija, kur jaunieji išradėjai griauna mitus, esą chemija – baubas, o fizika – džiunglės. ...

  • Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės
    Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės

    Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui  primena anekdotinę istoriją. „[Soviet...

  • Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų
    Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų

    Penktadienį prasidėjo 10 dienų truksiantis informatiškiausias studentų festivalis „InfoShow“. Tradiciškai renginių maratoną pradėjo jau penkioliktus metus rengiama elektroninio sporto fiesta „InfoShow Lan Party“. Le...

  • „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?
    „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?

    Varle.lt specialistų manymu, naujieji „Samsung“ flagmanai tikrai gali drąsiai pretenduoti į geriausių 2017 metų išmaniųjų telefonų titulą. Pagal kai kuriuos parametrus jie lenkia net naujausią „Apple“ išmanųjį....

    1
  • „Galaxy A5 <span style=color:red;>(2017)</span>“: kuo išskirtinis?
    „Galaxy A5 (2017)“: kuo išskirtinis?

    Praeitų metų „Samsung Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serija dizaino požiūriu buvo labai vykusi. Telefonai atrodė labai stilingai, nors, pagal charakteristikas, šiek tiek nusileisdavo kai kuriems kinų analogams. Tenka pripažint...

  • Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?
    Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?

    Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atsitiktinai aptiktos fosilijos turbūt yra seniausi kada nors rasti grybai, daug senesni, nei iki šiol žinoti mokslui, ir dėl jų tenka perrašyti šių organizmų, kurie nėra nei augalai, nei gyvūnai, ...

Daugiau straipsnių