Kanibalizmu vadinamas tos pačios rūšies individų naudojimas maistui. Gamtoje kanibalizmas senas kaip pats pasaulis, nors vargu ar jis kada nors buvo svarbus evoliuciniu ar populiacijų formavimosi požiūriais.
Galvojant paprastai, galime rasti tik vieną šio reiškinio įvertinimą: tai kokių nors ypatingų sąlygų iššaukta mitybos forma, tikrai neduodanti jokios naudos nei atskiroms populiacijoms, nei rūšiai. Tačiau ar kanibalizmas yra žalingas, pavojingas rūšiai?
Ar galima suprasti jo reikšmę gamtai ir rūšims?Kanibalizmo atvejai ar reiškiniai žinomi ne tik plėšrių žvėrių, bet ir graužikų, taip pat įvairiems būriams priklausančių paukščių, varliagyvių, roplių tarpe. Jis nėra retas tarp vabzdžių ar kitų grupių bestuburių. Kanibalizmu negalima vadinti bet kokiu būdu žuvusių gentainių naudojimo maistui – jų naikinimas šiam tikslui būna tikslingas, žinant medžioklės ar užpuolimo ir gentainio pribaigimo naudą.
Suaugę žvėrys kanibalais gali tapti įvykus kokiam nors fiziologiniam pokyčiui – pavyzdžiui, pažadinus juos iš žiemos miego. Taip medžioti gali iš įmygio pažadintas rudasis lokys. Dar dažniau stimulą tam gali duoti ilgas badavimas. Žinoma, kad ekstremaliose sąlygose baltieji lokiai gali tapti kanibalais. Ypač dažnai šių lokių patinai medžioja jauniklius ar daug mažesnius ir silpnesnius savo gentainius.
Kanibalais gali tapti graužikai, ypač pilkosios žiurkės, naminės pelės, pakliuvusios į ekstremalias sąlygas ar atsiradus kokiems nors svarbiems dirgikliams. Tai gali būti dėl kokių nors priežasčių pakitusi žvėrelių elgsena, iššaukianti kitų gentainių agresiją. Tokiu atveju įveiktas silpnesnis gyvūnas nebūtinai suėdamas. Tiesa, jeigu jo sunaikinimas sutampa su maisto stygiumi, jis tikrai nepaliekamas.
Gyvatės, žalčiai bei driežai gali gaudyti ir ryti smulkesnius savo rūšies individus. Tas pat pasakytina apie kai kurias pelėdas (ypač baltąją, didįjį apuoką) bei vištvanagius, kurie gali medžioti smulkesnius ir silpnesnius savo gentainius.
Ypatinga tema – savo rūšies, netgi savo pačių jauniklių gaudymas ir galabijimas maistui. Kaip jau minėta, taip ekstremaliose sąlygose gali elgtis meškos, tačiau tokių atvejų pasitaiko ir vilkų, lapių, ežių, kirstukų, kai kurių kiauninių žvėrių tarpe. Kanibalizmas žinomas net tarp šimpanzių, kai vienos jų grupės suaugę žvėrys gaudo ir ėda kitos, paprastai rangu žemesnės grupės jauniklius. Tiesa, reikia pabrėžti, kad natūraliose sąlygose tokių žmogbeždžionių elgsenos pakitimų nebuvo žinoma – jie atsirado tik ėmus šimpanzes šerti bananais ir skirtingas, savo teritorijas turėjusias jų grupes viliojant į vieną, jiems bendrą ir visai svetimą vietą. Praradusios teritorinį ryšį su aplinka, jos pastoviai kovojo su kitomis grupėmis. Pirmi kanibalizmo atvejai buvo atsitiktiniai, kai kovoje žūdavo silpnesni žvėrys ar jaunikliai. Vėliau tai tapo įpročiu – dirbtinai suformuotu žmogaus sukurtų veiksnių komplekso.
Savo rūšies jauniklius gali medžioti ar paprastai naudoti maistui daugelis pelėdų, plėšriųjų paukščių. Lietuvoje savo jaunikliams kaip maistą iš svetimų lizdų pagrobtus vanagiukus atneša vištvanagiai. Žinoma, kad mažus savo jauniklius kai kada gali praryti baltieji gandrai. Juos neretai gaudo angys, gluodenai, driežai, žalčiai.
Prieš porą metų liepos gale prie Skriaudžių (Prienų rajone) teko stebėti žaliųjų kūdrinių varlių kanibalizmo atvejus. Mano rastoje apie dviejų arų dydžio kūdroje gyveno per keturiasdešimt suaugusių varlių, kurios kūdrai džiūvant slapstėsi krantuose iškastose negiliose duobutėse.
Čia pat šokinėjo maži pernykščiai bei šiemet išaugę (kai kurie dar turėjo uodegas) jaunikliai. Kai varliukai sukrutėdavo prie pasislėpusių varlių, bematant būdavo jų praryjami. Sunku pasakyti, ar tokie reiškiniai dažni drėgnais, taigi – varlėms palankiais metais.
Žinoma, kad visos žaliosios varlės, o ypač stambiausios iš jų ežerinės yra gana plėšrios, galinčios gaudyti ir ryti ne tik smulkesnes varles, bet net ir kai kurių paukščių (upinių, juodųjų žuvėdrų) pūkuotus jauniklius.
Gamtoje egzistuoja dar viena kanibalizmo forma, vadinama kainizmu (pagal biblijinius Kainą ir Abelį), kai vienos vados jaunikliai suėda savo brolius. Kai kada tokiomis aukomis tampa erelių, vanagų, pelėdų jaunikliai. Žvėrių tarpe to praktiškai nebūna, kiti, žemesnės socialinės organizacijos gyvūnai nėra susieti tokiais glaudžiais giminystės ryšiais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...