- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ko gero tai – brangiausia vieno cento vertės moneta visatoje. Ji – Marse: reikalinga NASA marsaeigiui „Curiosity“ tyrinėti Raudonosios planetos paviršių.
Ką šimto metų senumo moneta veikia Marse ir kuo naudinga mokslinių tyrimų stočiai „Curiosity“, kuri jau pradėjo pirmuosius gyvybės požymių Marse paieškos darbus?
Vieno JAV cento vertės monetos paskirtis Marse – ne simbolinė, o praktinė: su „Curiosity“ dirbantys mokslininkai monetą naudoja kaip vaizdo objektyvų kalibravimo priemonę.
„Gizmodo.com“ paskaičiavo, jog, įvertinus visas 2,5 mlrd. JAV dolerių vertės projekto išlaidas, 2,5 gramo sveriančios monetos vertė yra apie 7 tūkst. JAV dolerių.
Kaip sekasi „Curiosity“ Marse? Aparatas darbuojasi pagal planą, o rugsėjo 4 d. įveikė rekordinį nuotolį – daugiau kaip 30 metrų. Regolito dulkėse marsaeigio paliktos vėžės puikiai matyti palydovinėse nuotraukose. Iš viso „Curiosity“ Marse yra nuriedėjęs 109 metrus.
Tačiau bene įdomiausia pastarosiomis dienomis yra tai, kad „Curiosity“ paėmė pirmuosius Marso atmosferos mėginius: robotizuota įranga įtraukė marsietiško oro mėginį į didelę talpyklą (Sam – Sample Analysis at Mars), kurioje bus nustatyta atmosferos dujinė sudėtis. Tikimasi, jog Marso atmosferoje bus aptikta šiek tiek metano dujų – tai bylotų apie realesnę tikimybę Raudonojoje planetoje aptikti gyvybės pėdsakų.
„Sam“ – labai jautrus įrenginys, – pasakoja vienas iš „Curiosity“ komandos mokslininkų Džojus Krispas (Joy Crisp). – Maksimali „Sam“ „skiriamoji geba“ – trilijonosios dalys metano marsietiškoje atmosferoje, o tikėtinas metano kiekis tenykštėje atmosferoje – nuo dešimties iki kelių dešimčių milijardųjų dalių.“
Metano dujų planetos atmosferoje anksčiau yra pastebėję dirbtiniai Marso palydovai bei mokslininkai, Marso paviršių stebintys galingais antžeminiais teleskopais. Atmosferos tyrimai Marse atliekami pirmąsyk po aštuntajame dešimtmetyje vykdytų kosminių aparatų „Viking“ tyrimų, kurių metu Marso ore buvo rasta anglies dvideginio – jis yra pagrindinė marsietiško oro sudedamoji dalis.
Tiesa, NASA atkreipia dėmesį, jog „Curiosity“ atliekama atmosferos mėginių analizė gali užtrukti ir rezultatų viešumoje vertėtų tikėtis ne išsyk. „Kol kas tai – tik pirmieji „Sam“ įrenginio bandymai, o šis įrenginys yra nepaprastai sudėtingas.“
NASA inžinieriai pradėjo ir robotizuotos marsaeigio rankos bandomuosius testus.
„Su robotizuota ranka atliksime aibę bandomųjų judesių, - pasakoja NASA ekspertas
Danielis Limonadis. – Pavyzdžiui, „Curiosity“ mėgins siekti grunto mėginių ir įdėti juos į specialias „kišenes“, iš kurių gruntas pateks į „Curiosity“ tyrimų instrumentus. Tokie veiksmai reikalingi tam, kad įsitikintume rankos funkcionavimo efektyvumu, atsižvelgiant į ilgą aparato kelionę į Marsą, taip pat įvertinant marsietišką oro temperatūrą ir trauką.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...