K. Zubovas: 2012 m. kosminių įvykių apžvalga

Metų pabaigoje kaip iš gausybės rago pasipila visokiausios apžvalgos. Kas atsitiko, kodėl atsitiko, ieškoma geriausių, blogiausių ir kitaip –iausių. Žmonės, įvykiai, problemos, pasiekimai... Pasimesti galima. Nors šiaip, kai kurios apžvalgos gali būti labai įdomios ir naudingos, leidžiančios prisiminti ir suprasti, kas gero nutiko per visus metus.

Aš šiokią tokią apžvalgą buvau parašęs prieš ketverius metus. Vėliau tingėjau. Dabar irgi tingiu rašyti kažką labai detalaus, tai tiesiog pasidžiaugsiu keliais labai smagiais dalykais, kuriuos atsimenu įvykus 2012-aisiais metais.

Vienas reiškinys, apimantis ne vieną astronominį (ir ne tik) šių metų įvykį, yra visuomenės požiūris į didelius projektus ir jų reikšmę. Ar tai būtų pirmasis sėkmingas komercinis kosminis skrydis į TKS, ar Veneros tranzitas, ar Higso bozono atradimas, arSmalsiuko nusileidimas Marse – visus įvykius lydėjo didžiulis nemokslinės visuomenės susidomėjimas ir aptarimai visur, kur įmanoma. Smalsiuko nusileidimas buvo tiesiogiai rodomas netgi Times skvere Niujorke! Ir atkreipkime dėmesį, kad nei vienas iš šių įvykių tiesioginės naudos „paprastam žmogui“ neneša. Smalsiuko tyrimai nepakels pensijų, Higso bozonas nesumažins nedarbo, o Veneros tranzitas neatpigins šildymo. Taigi peršasi išvada, jog yra daug žmonių, kurie sugeba pakelti akis nuo žemės ir pasižiūrėti į dangų; ne tik tiesiogine prasme, bet ir perkeltine. Tai mane labai džiugina.

Dar pora įdomių atradimų padaryti egzoplanetų srityje. Šiais laikais nieko jau nestebina pranešimai apie vis naujas planetas, kurias aptiko Kepleris ar bet koks kitas instrumentas. Kuo toliau, tuo labiau suprantame, kad žvaigždės, turinčios planetų, yragreičiau taisyklė, nei išimtis. Tačiau visuomenės dėmesį vėlgi patraukė žinios apie planetą, atrastą prie trinarės žvaigždės Kentauro alfos, kuri yra artimiausia Saulei žvaigždė. Na o visai neseniai net penkios planetos aptiktos prie kitos artimos žvaigždės Banginio tau. Dar galima paminėti ir planetą su keturiomis saulėmis, kurios egzistavimas parodo, kokių įvairių planetinių sistemų galima tikėtis aptikti ateityje.

Ne viena į mokslą orientuota šių metų apžvalga pasakoja apie mokslinę fantastiką, kuri šiemet tapo realybe. Viena fantastika, kuri realybe dar netapo, tačiau šiemet pradėjo judėti realybės link, yra asteroidų kasinėjimas. „Planetary resources“ ne tik skambių pranešimų ir klipų padarė; jie nusibrėžė veiksmų planą ir jį vykdo: artimiausiu metu ketina paleisti flotilę orbitinių teleskopų, kuriais stebės potencialiai kasyboms tinkamus asteroidus, bet kurie galės būti panaudoti ir kitokiems tikslams. Neabejoju, kad apie juos dar daug išgirsime artimiausiais metais.

Visiškai nauja, bet labai gera, žinia, apie kurią išgirdau vos prieš keletą dienų, yra devynerių metų WMAP zondo darbo rezultatai. Šis zondas tiria kosminę foninę mikrobangę spinduliuotę jau nuo 2001-ųjų metų. Nuo tada kosmologinių parametrų vertes vien šio zondo duomenys patikslino 68 tūkstančius kartų; tai reiškia, kad vien dėl WMAP kosmologija tapo precizišku ir kiekybiniu mokslu. Pridėję kitų tyrimų rezultatus gauname tokius tikslius rezultatus, apie kokius prieš dešimtmetį retas astronomas galėjo pasvajoti.

Na ir dar vienas džiaugsmingas reikalas – Lietuvos maži, bet tvirti žingsniai kosmoso link. Kitąmet turėtų būti paleistas pirmasis lietuviškas palydovas, jo kūrėjai vasarą stažavosi NASA Ames tyrimų centre. Lietuvoje jau trečius metus iš eilės vykotarptautinė konferencija SEMWO. Po kokio dešimtmečio, žiūrėk, dar ir kosmodromą Lietuvoje turėsime.

Štai tokia trumpa ne visai apžvalga. Kaip sakiau, į išsamumą nepretenduoju, viskas labai subjektyvu, tad galvokit apie tai, ką norit. Bet visgi manau, kad metai buvo geri.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių