Jūros šventė – pakeliui į jubiliejų

Liepos 25-27 dienomis šventiškai pasipuošusioje Klaipėdoje jau 49 kartą vyks tradicinė, tūkstančius svečių iš visos Lietuvos ir užsienio sutraukianti vasaros fiesta - Jūros šventė.

Nuo 1934-ųjų, kai uostamiestyje pirmą kartą iškilmingai paminėta Jūros diena, iki dabar - tai bene ryškiausias Lietuvą, kaip jūrinę valstybę, populiarinantis renginys šalyje, rašo dienraštis „Klaipėda".

Pirmosios Jūros dienos paminėjimą įkvėpė istorinės aplinkybės: Lietuvai atgavus Klaipėdą ir sparčiai augant uostui, jo reikšmė šaliai tapo akivaizdi.

Nepaisant to, daugybė lietuvių apie šį kraštą mažai ką žinojo, o kai kurie jūros net nebuvo matę. Todėl 1934 metų rugpjūtį nuspręsta visą tautą pakviesti į uostamiestį. Kaip tuometinė spauda rašė, „siekiant pripratinti lietuvį prie jūros".

Pirmojoje Jūros šventėje vyko žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremonija, plaukiojimai mariomis ir jūra, vandens sporto varžybos, burinių žvejų laivų regatos, chorų ir orkestrų koncertai.

Į pirmąją Jūros šventę atvyko Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, kuris, baigdamas iškilmingą kalbą, pasakė: „Mūsų jūra! Mes jos niekam ir niekuomet neatiduosime. Toks mūsų pažadas turi būti tesėtas. Jūros diena teprimena tatai visiems".

Pokario metais pirmoji Jūros šventė surengta 1963-iaisiais. Jos sugrįžimą lėmė politinio atšilimo atmosfera, naujo Žvejybos uosto pastatymas, žvejybos laivyno sukūrimas.

Tuometinė šventė, susieta su sovietų valdžios atkūrimo metinėmis bei SSSR karinio jūrų laivyno diena, vyko net keturias dienas. Nuo tada ji tapo tradicinė ir organizuojama kiekvienais metais.

Iš pirmojo, romantine dvasia dvelkiančio lietuvių susibūrimo prie jūros, į didžiulį trijų dienų renginį išaugusi Jūros šventė, net keičiantis santvarkoms, išlaikė svarbiausias jūrinę kultūrą atspindinčias tradicijas.

Kasmet apie pusę milijono svečių sutraukiančioje Jūros šventėje tradiciškai nuleidžiami vainikai žuvusiems jūroje, padedama gėlių prie tragiškai žuvusių jūreivių paminklo, atidaromos jūrai ir jūreiviams skirtos parodos, vyksta jūrininkų pagerbimo ceremonijos.

Išlaikant tradicijas, rengiamos vandens sporto varžybos ir gausybė koncertų bei teatro renginių, kuriuose didžiausias dėmesys skiriamas jūriniams akcentams.

Nepamirštama ir specifinė pajūrio krašto gyventojų kultūra. Jūros šventės metu skamba pamario žvejų dainos, demonstruojami amatai, prekiaujama gyva žuvimi, Jūros šventės svečiai supažindinami su žvejų kulinariniu paveldu.

Šiemet rengiama Jūros šventė pasirinko šūkį „Sujunkim krantus!" Jis atspindi Klaipėdos ir Lietuvos siekį per jūrą susilieti su įvairiomis pasaulio kultūromis, sujungti šalis ir skirtingomis kalbomis šnekančius žmones.

Todėl šalia ilgametes tradicijas puoselėjančių jūrinių renginių, šiais metais Jūros šventėje skambės įvairių kraštų melodijos ir ritmai. Neatsitiktinai per atidarymo koncertą  liepos 25 dieną žiūrovus linksmins Lotynų Amerikos muziką atliekanti grupė „Mercadonegro".