- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kvantinis pobūdis reiškia, kad juodąsias skyles galima apibūdinti dviem skirtingomis fizikos kalbomis – trauka ir kvantine mechanika. Ši idėja ne tik padeda pagrindus ilgai ieškotai kvantinės traukos teorijai, bet ir padeda įminti kai kurias paslaptis, supančias šiuos keistus objektus.
Juodosios skylės kupinos mįslių. Teorija teigia, kad jos turėtų išnykti ir išskirti pastovios temperatūros šilumą, tačiau niekas nežino, kodėl. Dėl kažikokios priežasties, besitraukdamos jos tampa karštesnės, rašo NewScientist.com.
Alberto Einsteino bendroji reliatyvumo teorija, populiariausia gravitacijos teorija, yra įprastas būdas apibūdinti juodąsias skyles, kurios gali sverti milijardus kartų daugiau nei Saulė. Georgi Dvali iš Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) Ženevoje, Šveicarijoje, ir Cesaris Gomezas iš Madrido Autonominio universiteto Ispanijoje nusprendė išmėginti kvantinės mechanikos kalbą, kuri paprastai naudojama tik labai mažiems objektams.
Pirmasis žingsnis, kuriant šį „kvantinį portretą“, anot G. Dvali, buvo juodųjų skylių apibrėžimas dalelių požiūriu. „Kvantinės srities teorijoje sudedamosios dalys yra dalelės“, – teigė jis.
Mokslininkai pasirinko gravitonus, hipotetines masės neturinčias daleles, kurios, kaip manoma, perneša gravitacijos jėgą, lygiai kaip fotonai perneša elektromagnetinę jėgą. G. Dvali ir C. Gomezas samprotauja, jog kadangi juodoji skylė yra tankiausias žinomas objektas, gravitonai turi būti susigrūdę kaip įmanoma glaudžiau.
Kvantinė mechanika jau turi terminą tokiai sistemai apibūdinti – Bose-Einsteino kondensatas. Šioje būsenoje dalelės yra tokios šaltos ir taip tankiai susigrūdusios, kad jos elgiasi kaip vienas kvantinis objektas, o kvantiniai efektai tampa matomi mikroskopiniu mastu. Juodąsias skyles prilyginę perpildytam gravitonų kibirui, mokslininkai įminė keletą mįslių, viena jų – kodėl juodosios skylės spinduliuoja energiją ir nykdamos tampa karštesnės.
Dėl kvantinių svyravimų labai dažnai gravitonai įgaus pakankamai energijos ir iššoks iš kibiro. Stebėtojas, esantis už juodosios skylės ribų, matys temperatūros kilimą, sutampantį su gravitonų energija. Kai kibire lieka mažiau gravitonų, šie vienas su kitu sulimpa glaudžiau, taigi kitam gravitonui, kuris norės pasprukti, reikės daugiau energijos.
Kvantinį portretą galima papildyti jau egzistuojančiu gravitaciniu juodųjų skylių paveikslu, leidžiančiu fizikams juos interpretuoti kaip Rozetės akmenį. Galiausiai tai gali virsti kvantinės gravitacijos teorija.
„Šiame paveiksle gravitacines gravitonų savybes mes aprašome kvantinės mechanikos kalba. Mes kuriame kvantinę Einsteino teorijos versiją“, – aiškino G. Dvali.
Tačiau mokslininkai įtikino ne visus. „Mano požiūriu, juodosios skylės yra įmantresnės nei vien gravitonų kondensatas“, – teigė Gerard`t Hooftas iš Utrechto universiteto Nyderlanduose. Tačiau G. Dvali įsitikinęs, kad idėja pakankamai elegantiška, kad būtų vertinama rimtai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...