- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Uolienų iš Marso nepargabeno jokia misija, tačiau raudonosios planetos gabalėliai vis tiek pasiekė Žemę.
Gegužės pabaigoje Marso uoliena, telpanti suaugusio žmogaus delne ir padengta blizgia juoda pluta praduota už 43,75 tūkst. JAV dolerių, rašo SPACE.com.
„Reikia pažymėti, kad Marsas yra vienas rečiausių dalykų Žemėje“, – teigė Darrylas Pittas, aukcione šį egzempliorių pardavęs prekeivis.
Ši uoliena buvo Tisinto meteorito dalis. Ugnies kamuolį primenantis meteoritas 2011 metų liepos 18 dieną pasirodė danguje virš dykumos į pietvakarius nuo Tisinto, Maroke. Vietos gyventojai Tisinto meteorito gabalėlius atrado lapkritį, ekspertų komanda juos klasifikavo, o apie atradimą oficialiai paskelbė sausį.
Meteoritų specialistas Tony Irvingas iš Vašingtono universiteto skaičiuoja, kad su Tisinto meteoritu į Žemę atkeliavo mažiausiai 15 kilogramų Marso uolienų.
„Bus labai sudėtinga nustatyti tikslų skaičių, nes į tai įsivėlė labai daug žmonių“, – sakė jis.
Atradus meteoritą, jo dalys pateko į vis augančią komercinę meteoritų rinką. Po pirmojo viešo meteoritų aukciono, vykusio 10 dešimtmečio pabaigoje ir susilaukusio daug visuomenės dėmesio, meteoritų paklausa ir kainos labai smarkiai išaugo, teigia D. Pittas. O auganti paklausa skatina meteoritų medžiotojus jų surasti kuo daugiau.
Praėjus metams nuo Tisinto nukritimo, jo gabalėlius graibė ir kolekcionieriai, ir įstaigos, tačiau keletą vis dar galima įsigyti.
D. Pittas skaičiuoja, kad rinkoje dar yra apie 2,3 kilogramų meteorito, įskaitant ir didžiausią gabalą arba „pagrindinę masę“, kuri sveria 1,3 kilogramo ir kuriai jis ieško pirkėjo. D. Pittas taip pat planuoja parduoti kitą, mažesnį fragmentą meteoritams skirtame aukcione.
Gegužės 20 dieną vykusiame aukcione buvo parduodamas ir mažiausias fragmentas, 46 gramų anglies spalvos uoliena. Pirkėjams buvo pasiūlyta įsigyti ir nedidelį didžiulio geležies meteorito, 1902 metais atrasto Oregono valstijoje ir eksponuojamo Amerikos gamtos istorijos muziejuje, gabalėlį, meteoritų nuolaužų iš Mėnulio, palasito meteorito, nusėto peridoto taškeliais, gabalėlių.
„Kiekvienas, turintis visus įmanomus žemiškus turtus, iš tiesų gali įsigyti ką nors iš kito pasaulio. Meteoritai yra patys populiariausi, labiausiai kolekcionuojami gamtos istorijos dalykai. Meteoritus kolekcionuoja daugiau žmonių nei fosilijas, dinozaurus ar net mineralus“, – teigė muziejaus direktorius Davidas Herskowitzas.
Meteoritas – tai akmens ar metalo gabalėlis, nukritęs ant Žemės paviršiaus. Dauguma meteoritų atkeliauja iš asteroidų žiedo, esančio tarp Marso ir Jupiterio. Per susidūrimus išmušamos nedideles jų dalelės galiausiai patenka į Žemės gravitacinį lauką.
Tuomet jie turi išgyventi kelionę pro Žemės atmosferą. Be to, kad žmonija galėtų juos surikti, jie turi nusileisti vietose, kur juos galima būtų rasti.
„Beveik kiekvieną nukritusį meteoritą vadinu stebuklu“, – teigė prekeivis meteoritais Geoffrey Notkinas.
Marso ir Mėnulio meteoritai, atsirandantys šiems susidūrus su asteroidas, yra retesni. Iki šiol rasti apie 65 Marso meteoritai, įskaitant Tisintą, skaičiuoja T. Irvingas.
Kolekcininkus domina ne tik meteorito kilmė, tvirtina G. Notkinas. Pavyzdžiui, gražiausi egzemplioriai, pavyzdžiui, su geltonais peridotų brangakmeniais, ar geležies meteoritai, primenantys abstrakčias skulptūras, parduodami brangiau nei tie, kurie gali pasigirti savo istorija, pavyzdžiui, kad priklausė žymaus muziejaus kolekcijai. Bėgant laikui meteoritų kainos vis kilo, iš dalies tai susiję su infliacija, iš dalies – su išaugusiu susidomėjimu, aiškino G. Notkinas.
Beveik 1 tūkst. JAV dolerių už gramą siekianti Tisinto meteorito kaina yra įprasta aukštos kokybės Marso meteoritui, pažymėjo jis.
Komercinė meteoritų rinka neapsiriboja vien meteoritais. Už nemažas sumas pardavinėjami ir daiktai, į kuriuos meteoritai atsitrenkė, pavyzdžiui, pašto dėžutės ar automobiliai.
Nors misijos iš Mėnulio pargabeno jo uolienų, jokia Marso uoliena tokiu būdu Žemės nepasiekė. Taigi kodėl mokslininkai mano, kad tokie meteoritai kaip Tisinto, atkeliavo iš Marso?
Maždaug 10 Marso meteoritų tyrinėjo mokslininkai. Jie analizavo dujų kišenes, esančias susilydžiusios uolienos gyslose, ir sulygino jas su Marso atmosferos sudėtimi. Likę Marso meteoritai pasižymi cheminėmis savybėmis, panašiomis į tas, kurios būdingos Marso oro turintiems meteoritams.
Manoma, kad Tisintas priklauso maždaug iš 10 meteoritų sudarytai grupei, kuri iš šios planetos iškeliavo prieš 1,1 mln. metų. Tačiau į Žemę visi jie atvyko skirtingu metu, o pirmasis pasirodė prieš 400 tūkst. metų.
Meteoritų, taip pat ir Marso, atradimai vis dažnesni. Daugiau kaip pusę Marso meteoritų aptikti nuo 2000 metų.
Meteoritus lengviausia rasti dykumose. Radinius pagausino ekspedicijos į Antarktidą bei šiaurės vakarų Afrikoje atsiradusi verslo rūšis, kai klajokliai ir kiti žmonės dykumose ieško vertingų uolienų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...