Jaunieji mokslininkai: Ūkio ministerija nepagrįstai kaltina verslą korupcija

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) reiškia susirūpinimą dėl Ūkio ministerijos aukščiausių valdininkų retorikos ir be rimtų argumentų metamų kaltinimų korupcija verslo sektoriaus dalyviams - privatiems mokslo institutams.

Kaip rašoma LJMS pranešime, 2010 metais Lietuvoje buvo pradėta įgyvendinti "Inovacinių čekių" schema. Įmonės, norinčios gauti inovaciniais čekiais teikiamą paramą, iš sudaryto paslaugų sąrašo galėjo rinktis, kokius įmonei reikalingus mokslinius tyrimus, technologinius ir kitus darbus atliks valstybinė mokslo ir studijų institucija. Kadangi schema susilaukė didelio susidomėjimo, šiemet priemonę vėl rengiamasi tęsti ir plėtoti.

LJMS jau nuo praeitų metų siekė atkreipti dėmesį, kad visai nepagrįstai į galinčiųjų teikti paslaugas sąrašą yra neįtraukti privatūs mokslinių tyrimų institutai ir kreipėsi į ministeriją su pasiūlymais padidinti schemos skaidrumą.

Ūkio viceministras Mindaugas Petrauskas, atsakydamas į LJMS kreipimąsi ir paklausimą, kodėl "Inovacinių čekių" schemoje paslaugų teikti negali kolegijos ir privačios mokslo įstaigos, atsakė, kad, remdamasis Nyderlandų praktika, bijo privačių mokslo įstaigų dėl čekių išgryninimo pavojaus.

"Iš to galima daryti išvadą, kad tik privačiose įstaigose klesti korupcija, o valstybinėse ne. Visiškai neaišku, kodėl inovacinių čekių schemoje, anot ūkio ministerijos, siekiant užtikrinti skaidrumą tikslinga, kad paslaugas už inovacinį čekį teiktų valstybinės mokslo ir studijų institucijos. Ministerijos atsakyme yra pabrėžiama, kad yra naudojamasi Nyderlandų patirtimi. Tačiau naudojamasi tik tiek, kiek patogu: jau nuo 2009 m. šioje šalyje inovacinių čekių schemoje paslaugas gali teikti privačios įstaigos, o Lietuvoje tokia priemonė startavo tik pernai", - stebisi LJMS pirmininkas dr. Piotras Cimmperman.

LJMS vadovo teigimu, tokia valstybės nuostata rodo, kad visiškai nepasitikima verslo sektoriumi.

"Esant tokiam valstybės požiūriui nenuostabu, kad Lietuvoje nekuriamos palankios sąlygos aukštųjų technologijų imonių vystymuisi ir pritraukimui. Be to, aišku kodėl privatus mokslinių tyrimų sektorius nesivysto. Mūsų manymu, tiek atitinkami ūkio ministerijos valdininkai, tiek viceministras, viešai išsakantys tokį niekuo nepagrįstą nepasitikėjimą verslu, turėtų prisiimti atsakomybę už neargumentuotus pasisakymus", - sako LJMS pirmininkas Piotras Cimmperman.

LJMS taip pat atkreipia dėmesį, kad Ūkio ministerijos pateikiami argumentai, jog lietuviškasis mechanizmas yra pasirinktas, išnagrinėjus užsienio šalių patirtis įgyvendinant tokias pat schemas - abejotini.

"Visai nesuprantama, kodėl lietuviškoje čekių schemoje paslaugų negali teikti privatūs mokslinių tyrimų institutai. Remdamiesi užsienio patirtimi turėtume žinoti ir tai, kad prieš porą metų Europos komisijos direktorato atlikta vykdomų "Inovacinių čekių" schemų analizė parodė, kad dviejuose trečdaliuose nagrinėtų schemų privačios mokslinių tyrimų įstaigos gali teikti paslaugas", - tikina LJMS pirmininkas dr. P.Cimmperman.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Žema studijų Lietuvos universitetuose kokybė, aukšta studijų kaina, smunkanti ekonomika verčia rimtai pagalvoti apie Lietuvos jaunimo parengimą studijoms užsienyje. Juk tas studijas pabaigę jauni žmonės gautų gerą darbą, atsiųstų ar atvežtų pinigų, kuriais paremtų ir tėviškės ekonomiką. Nelabai protinga būtų kepti bedarbius Lietuvai ar juodadarbius užsieniui iš mūsų gražaus ir gabaus jaunimo. Vidurinės mokyklos turėtų pagerinti konsultavimą, kaip ir kur geriau įstoti užsienyje. Svarbūs būtų ir patarimai apie pigesnes studijų vietas pasaulio universitetuose. Įstojus į vieną geriausių pasaulio universitetų École Normale Supérieure Prancūzijoje tektų mokėti tik £180 per metus, kai Didžiojoje Britanijoje panašus išsilavinimas kainuotų £9,000 per metus. Tiems, kurie nesimoko ir nenori mokytis prancūzų kalbos, taip pat yra didelis pasirinkimas ne vien tik Didžiojoje Britanijoje. Anglų kalba greitai tampa pasauline švietimo kalba. Maastrichte Niderlanduose aukštai vertinamos bakalauro studijos anglų kalba kainuoja 1 672 eurus arba £1,430 per metus. Universiteto koledže Maastrichte dėstoma platesnė programa, primenanti geriausius JAV humanitarinius universitetus. Vokietijoje bei Prancūzijoje studijos anglų kalba yra dar pigesnės. Turime pasirinkimą iš 2400 programų anglų kalba tik neangliškai kalbančiose Europos valstybėse. Galima studijuoti mediciną San Raffaele Universitete Milane, Italijoje, ekonomiką Aarhus Universitete Danijoje, jurisprudenciją Leidene, Niderlanduose, verslo vadybą IE Verslo Mokykloje Madride, Ispanijoje. Studentai iš Lietuvos gali paimti visus kursus anglų kalba Pekino universitete Kinijoje, užsirašydami papildomai nemokamiems kinų kalbos kursams. Pasirinkimas yra tikrai nemažas. Nemanau, kad mūsų valdžia rimtai apie jį pagalvojo, įvesdamą Lietuvos studentams riziką paskęsti tokiose žiauriose skolose, su kuria susiduriama, pasirenkant studijuoti Lietuvoje. Kam bausti lietuvius už tai, kad jie svajoja ir bando gauti išsilavinimą lietuvių kalba? Bet įstatymai jau priimti. Lietuvos studijų sistema jau pasikeitė. Laikas mums visiems prisitaikyti prie to, ką turime.

666

666 portretas
privatiems mokslo institutams !!! taip gaunas kad galima bus pardavinet is valstybiniu ir apvoginet sli , nors ir taip jie ten neaiskus , nieko saliai teigiamo era padare rimto
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių