„Hubble“ užfiksavo, kaip žvaigždės žybsnis nupūtė planetos atmosferą

Astronomai kosminiu teleskopu „Hubble“ turėjo progą stebėti, kaip tolimos planetos atmosferą į kosmosą nupučia nuožmus gimtosios žvaigždės HD 189733A žybsnis, po kurio planetą pasiekė atmosferą sužalojusi galinga rentgeno spinduliuotės banga.

Astronomas Alenas Lekaveljė su paties vadovaujama tyrėjų grupe teleskopu „Hubble“ stebėjo egzoplanetos HD 189733b atmosferą. Stebėjimai buvo vykdomi 2010 m. pradžioje ir 2011 m. pabaigoje. Antrosios stebėjimų sesijos metu astronomai pastebėjo nuo planetos ir jos gimtosios žvaigždės nusidriekusį tamsų dujų šleifą. Šiais stebėjimais mokslininkai siekė patvirtinti anksčiau kosmose (kitoje planetų sistemoje) matytą egzoplanetos atmosferos garavimo reiškinį.

Nors planetos HD 189733b dangus mėlynas, tuo jos panašumai su Žemės dangumi baigiasi. Mat tai yra maždaug Jupiterio dydžio dujinė milžinė, kuri yra nepaprastai arti gimtosios žvaigždės – abu dangaus kūnus skiria vos 1/30 atstumo tarp Žemės ir Saulės (vos apie 5 mln. km).

Nors už 63 šviesmečių nuo Žemės esanti žvaigždė HD 189733A yra pastebimai mažesnė ir vėsesnė už mūsiškę Saulę, klimatas taip arti jos skriejančioje planetoje-milžinėje yra ypatingai karštas – daugiau kaip 1 tūkst. laipsnių Celsijaus. Maža to, viršutinius planetos atmosferos sluoksnius bombarduoja ultravioletinė ir rentgeno spinduliuotė. Tad HD 189733b yra puikus kandidatas tyrinėjant, kokį poveikį planetos atmosferai turi žvaigždės aktyvumas.

„Jei atvirai, pirmieji stebėjimų rezultatai mus nuvylė, – pasakojo A. Lekaveljė. – Duomenys rodė, jog planeta apskritai neturi atmosferos. Kai ką įdomesnio aptikome tik antrosios stebėjimų sesijos metu.“

2011 m. antroje pusėje vykdyti stebėjimai atskleidė dramatiškus planetos atmosferos pokyčius – apie tai bylojo nuo planetos nusidriekę dujų tumulai. Maždaug 20 kartų už rekordinės galios Saulės žybsnį galingesnis žvaigždės žybsnis nuo planetos plėšė po maždaug tūkstantį tonų atmosferos medžiagos per sekundę. Atsižvelgdami į tai, kaip arti yra dujinė milžinė, astronomai mano, jog planetą pasiekė ir nuniokojo maždaug 3 mln. sykių didesnė rentgeno spindulių dozė nei pasiekia Žemę.

Nepaisant labai aukštos temperatūros planetoje, jos atmosfera nėra taip įkaitusi, jog galėtų garuoti taip intensyviai, kaip užfiksuota 2011 m. stebėjimų metu. Beje, HD 189733b atmosferos garavimą maždaug tuo pat metu užfiksavo ir kitas kosminis teleskopas „Swift“, kuris, skirtingai nei „Hubble“, kosmosą stebi rentgeno spindulių diapazone.

Likus kelioms valandoms iki to momento, kai „Hubble“ pradėjo antrąją planetos stebėjimų sesiją, „Swift“ planetos gimtojoje žvaigždėje užregistravo galingą žybsnį, po kurio rentgeno spindulių diapazone žvaigždės ryškis padidėjo net 4 kartus.

„Rentgeno spinduliai sudaro tik nedidelę visos žybsniu išmetamos energijos dalį, – pastebi tyrimo bendraautorius Piteris Vitlis (Peter Wheatley) iš Vorviko universiteto. – Tačiau jos energijos pakanka, kad prasidėtų atmosferos garavimo procesai. Tai buvo galingiausias rentgeno žybsnis HD 189733A paviršiuje ir beveik neabejojame, jog jis ir sukėlė atmosferos garavimą, kurį po kelių valandų užfiksavo „Hubble“.

Rentgeno spinduliai pasižymi pakankama energija ir gali įkaitinti atmosferos išorinių sluoksnių dujas iki dešimčių tūkstančių laipsnių – to pakanka, kad dujų molekulės įveiktų planetos trauką. Panašūs procesai, tik ne tokios nuožmios galios, vyksta ir tuomet, kai Žemės jonosferą pasiekia Saulės žybsnio sukeltas geomagnetinis štormas.


Šiame straipsnyje: saulėvisataplanetaatmosfera

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Šyla ir rūgštėja Viduržemio jūra
    Šyla ir rūgštėja Viduržemio jūra

    Vilfranšo universiteto mokslininkų stebėjimai rodo, kad Prancūzijos Viduržemio pakrantėje jau kelerius metus šyla ir rūgštėja jūros vanduo. Anot tyrėjų, tokių greitų pasikeitimų pasaulyje dar neužfiksuota. ...

  • Nyderlanduose sukurta programėlė, neleidžianti naudotis telefonu važiuojant dviračiu
    Nyderlanduose sukurta programėlė, neleidžianti naudotis telefonu važiuojant dviračiu

    Dėl dviračių tiesiog pamišusiuose Nyderlanduose nacionalinė telefono kompanija sukūrė specialią išmaniąją programėlę, kuri neleidžia vaikams važiuojant dviračiu rašyti žinučių ir skambinti. ...

  • Vaizdo plokščių deficitą nulėmė virtuali valiuta?
    Vaizdo plokščių deficitą nulėmė virtuali valiuta?

    Spartus populiarių virtualių valiutų tokių, kaip „Bitcoin“ ir „Ethereum“ kurso augimas pastaraisiais mėnesiais sukėlė milžinišką susidomėjimą jų gavimu – „mainingu“, o pastarasis sukėlė didelę įr...

    2
  • Indijoje į kosmosą paleistas lietuviškas palydovas
    Indijoje į kosmosą paleistas lietuviškas palydovas

    Penktadienio rytą iš Indijos su raketa į orbitą turėtų išskrieti Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų ir bendrovės „NanoAvionics“ sukurtas palydovas „Lituanica SAT-2“. ...

    1
  • Telefonas „LG G6“: patogus ekranas ir puiki kamera
    Telefonas „LG G6“: patogus ekranas ir puiki kamera

    Ko gero tada, kai praeitų metų vasarą „LG“ kompanija paskelbė apie tai, kad ji traukiasi iš Baltijos šalių telefonų rinkos, niekas labai nesitikėjo, kad Lietuvoje turėsime galimybę įsigyti naujus šio gamintojo flagman...

  • Nešiojamas įkroviklis – nepamainomas pagalbininkas?
    Nešiojamas įkroviklis – nepamainomas pagalbininkas?

    Nešiojamas įkroviklis (angl. Power Bank) – tai praktiškas daiktas, kuris praverčia tada, kai netoliese nėra tradicinio maitinimo šaltinio. Varle.lt specialistų teigimu, yra daugybė priežasčių, kodėl kiekvienam mobiliuoju įr...

  • „EPSON“ spausdintuvas: įsigyti ir verta, ir apsimoka
    „EPSON“ spausdintuvas: įsigyti ir verta, ir apsimoka

    Manote, kad jums visiškai nereikalingas spausdintuvas? Artimiau susipažinę su „Epson L386“ spausdintuvu galite tokią nuomonę kardinaliai pakeisti. ...

  • Saulėtekio slėnyje kuriamos aukštosios technologijos Silicio slėniui
    Saulėtekio slėnyje kuriamos aukštosios technologijos Silicio slėniui

    Saulėtekio slėnyje Vilniuje įsikūręs Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC), vykdydamas mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus technologijų srityje sėkmingai bendradarbiauja su įmonėmis iš įvairių pasaulio šal...

  • Į stažuotę NASA keliaus šeši lietuviai
    Į stažuotę NASA keliaus šeši lietuviai

    Kelionė, kuri gali atverti naujų perspektyvų duris. Šansas, kurį gauna toli gražu ne kiekvienas. Taip arba panašiai galima apibūdinti Lietuvos studentams atsivėrusią galimybę įžengti į prestižines Nacionalinės aeronautikos ir kosmos...

    2
  • Kada mūsų darbo vietas užims robotai?
    Kada mūsų darbo vietas užims robotai?

    Dažnai girdime, kad netrukus ateis ta diena, kai mūsų darbus už mus galės nudirbti mašinos. Žurnalistas Richardas Gray bbc.com skelbiamame straipsnyje pamėgino išsiaiškinti, kada konkrečiai būtų galima to tikėtis. ...

    2
Daugiau straipsnių