„Hubble“ užfiksavo ankstyviausias žinomas galaktikas (foto)

Žvelgdamas per plonėjantį vandenilio rūką kosminis teleskopas „Hubble“ užfiksavo ankstyviausias žinomas visatos galaktikas. Viena jų yra tolimiausia galaktika – ji taip toli, kad šviesai prireikė 13,4 milijardų metų, kol pasiekė mus.

„Hubble“ tiriamos besiformuojančios galaktikos gali padėti išsiaiškinti, kas sukėlė rejonizaciją. Šis reiškinys baigė mįslingus kosmoso tamsiuosius amžius, kai visatoje dominavo neskaidraus vandenilio debesys. Radiacija, tikriausiai iš pirmųjų žvaigždžių ir galaktikų, jonizavo vandenilį ir šis tapo skaidrus, tačiau tikslios detalės, kaip tai nutiko, labai negausios.

Šių galaktikų amžius siekia rejonizacijos eros vidurį, kai visatai tebuvo maždaug 500 milijonų metų. „Šis tyrimas atstovauja kol kas yra seniausia visatos archeologijos iškasena“, – sako tyrime nedalyvavęs Avi Loebas iš Harvardo universiteto.

Rūko išdeginimas

Iki šiol buvo aptikta tik pora galaktikų iš rejonizacijos eros, ir jų šviesos nebūtų pakakę rūko išdeginimui. Bet astronomai manė, kad jų turi būti daugiau, kadangi ankstesni stebėjimai rodė, kad žiūrint atgal į kosmoso praeitį, galaktikų skaičius palengva mažėja.

„Nusprendėme patikrinti, ar rejonizacijos epochos gelmėse pakankamai daug galaktikų“, – sako Richardas Ellisas iš Kalifornijos Technologijos instituto Pasadenoje.

R. Ellisas su kolegomis „Hubble`u“ vieną dangaus plotelį stebėjo 100 valandų – dvigubai ilgiau, nei ankstesniuose stebėjimuose. Jie taip pat panaudojo specialų filtrą, dėl kurio teleskopas pasidarė jautresnis blyškiems, tolimiems objektams.

Tyrime buvo stebima jau anksčiau žinota galaktika UDFj-39546284, ir nustatyta, kad ji dar toliau, nei manyta – jai dabar ir priklauso rekordas. Jie taip pat rado šešias kitas galaktikas, egzistavusias vėliausiai prieš 13,1 milijardus metų. Komanda dabar stengiasi nustatyti ar šių galaktikų šviesos galėjo pakakti visatos rejonizavimui.

Gilesni žvilgsniai

Nors šios galaktikos nėra pačios pirmosios, tikriausiai kurį laiką nebegalėsime žvelgti toliau, prideda R. Ellisas.

„Su „Hubble“ tai yra, ko gero, tolimiausias įmanomas žvilgsnis“, – sako jis. Dar gilesni vaizdai turės palaukti Jameso Webbo kosminio teleskopo, kurio paleidimas numatytas 2018 metais.

„Kol neatlikome šių stebėjimų, nebuvo akivaizdu, ar ten dar kas nors yra, – pasakoja R. Ellisas. – Dabar galime užtikrintai teigti, kad už „Hubble“ galimybių ribos dar yra pilna galaktikų, kurias galės stebėti Jamesas Webbas.“


Šiame straipsnyje: hubbleKosmosasįdomu

NAUJAUSI KOMENTARAI

Zmogus

Zmogus portretas
per trumpai egzistuoja zemeje,kad galetu ka nors zinoti,jis tik mano ,kad zino ir labai klysta ,tik laikas viska zino,bet jis nebylus.

Mokslininkų

Mokslininkų  portretas
kartos visą laiką laike. Jų žinios perduodamos iš laiko į laiką kuria pažangą.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių