„Hardware” industrija 2012 m.: kokia ji buvo ir kas mūsų laukia?

2012 metai tikrai įsimins visiems mikroschemų prikimštos įrangos gerbėjams. Ir visų pirma norėtųsi pradėti šiemet nuolat ant liežuvio buvusiais žodžiais – išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai.

Pastarieji mobilūs įrenginiai šiais laikais graibstomi tarsi karšti pyragėliai, o įvairių analitikų ir ekspertų pateikiama statistika visa tai tik patvirtina – 2012 metais išmaniųjų telefonų pardavimai turėtų šoktelėti 45%, tuo tarpu planšetiniai kompiuteriai apskritai neturės lygių – plius 80%, lyginant su praėjusiais metais.

Nieko keisto, kad vieniems naujos tendencijos yra labai naudingos, tačiau kai kuriems šios rinkos žaidėjams tai atneša tik finansinių nuostolių ir vartotojų praradimu. Kaip ten bebūtų, dabar prisiminsime viską, kas buvo ne tik mobilių technologijų segmente, tačiau ir apskritai įsimintiniausių „hardware“ daikčiukų srityje.

Pirmiausia, pradėsime nuo garsių premjerų, iš kurių savo ažiotažu ir nekantriu laukimu tapo keletas kompanijos „Apple“ prezentacijų, kurias ilgą laiką prieš tai lydėjo tiesiog neįtikėtinas kiekis gandų. Šiemet jau Timas Cookas vadovaujama „obuolinė“ imperija pradėjo nuo kovo mėnesį pristatyto „iPad 3“ (pavadinto tiesiog „the new iPad“), o baigė šiek tiek atnaujinta šio planšetinio kompiuterio versija, kuri vis tik nusipelno vadintis ketvirtąja karta. Beje, visa tai nesutrukdė pristatyti ir Steve Jobso pripažintą „nepageidaujamu“ – 7“ kategorijai priklausantį „iPad mini“, kuris dėl papildomų 0,95“ leido dabartiniam „Apple“ vadovui teigti, kad tai nėra tie „nuodėmingieji 7 coliai“, tai yra visiškai kas kita. Ir tą „kas kita“ vartotojai taip pat perka kaip pašėlę – iki šių metų pabaigos turėtų būti parduota mažų mažiausiai 8 mln. „iPad mini“.

Nors „Apple“ užima kiek daugiau nei 50 proc. planšetinių kompiuterių rinkos, vis didesnę konkurenciją kompanija jaučia iš „Android“ gamintojų pusės. Štai Amazon jau siūlo nebrangius „Kindle Fire HD“ sprendimus su 7“ ir 8,9“ įstrižainės ekranais, Google jau sėkmingai debiutavo su „Nexus 7“, o taip pat išleido ir „Nexus 10“, neblogai sekasi ir „didžiausiam visoje Visatoje“ „Apple“ priešui – kompanijai „Samsung“. Negana to, į planšetinių kompiuterių rinką rankas tiesia ir „Microsoft“, kur jau pristatė „Surface“ modelį su „Windows RT“, tuo tarpu 2013 m. pradžioje ketina pradėti prekiauti ir „Surface“ planšete su „Windows 8“. Kartu būtinai reikia nepamiršti ir gamintojų eksperimentų, kurių dėka planšetiniai kompiuteriai tapo tikrais transformeriais – prie jų dabar galima labai lengvai prijungti klaviatūrą, kurioje papildomai dar gali būti ir baterija. Tokiu būdu, gavome daug universalesnį netbooką, kuris šiemet tapo istorijos dalimi.

Išmaniųjų telefonų segmente dar vienerius metus didžiausio dėmesio sulaukė rugsėjo mėnesį anonsuotas „iPhone 5“, kuris gavo 4“ įstrižainės „Retina“ ekraną, kai jo pirmtakai galėjo pasigirti tik 3,5“. Tiesa, ekrano įstrižainė yra ta sritis, kurioje „Apple“ tenka vytis savo konkurentus – šie jau pasiekė 5,5“ ribą, o kitąmet žada sėkmingai perkopti ir 6“, taip dar ištrindami bet kokias ribas tarp jų ir planšetinių kompiuterių. Pasižymėjo ir „Google“, pristačiusi firminį „Nexus 4“, su fanfaromis pasirodė ir nuolat finansinių nuostolių kankinama „Nokia“, garsiai anonsavusi „Windows Phone 8“ išmaniuosius telefonus „Lumia 920“ ir „Lumia 820“.

Aišku, negalima nepaminėti ir išmaniųjų telefonų gamintojų lyderiu tapusios „Samsung“, kurios modeliai „Galaxy S II“I ir „Galaxy Note II“ tapo sėkmingiausiais „Android“ išmaniaisiais telefonais. Nepasisekė tik kanadiečių kompanijai RIM, kuri visus 2012 metus mus maitino pažadais. Reikia tikėtis, kad jos naujieji mobilūs įrenginiai su „BlackBerry 10“ tikrai pasirodys per pažadėtą 2013 m. sausio 30 d. oficialią prezentaciją.

Negalima nepažymėti ir išmaniųjų telefonų, kaip „HTC J Butterfly“ (pirmasis 5“ ekraną turintis modelis su „Full HD“ raiška), „Motorola Razr i“ (pirmasis modelis su 2 GHz Intel procesoriumi), o taip pat „Sharp Aquos Zeta SH-02E“ (pirmąjį išmanųjį modelį su IGZO ekranu). Kartu negalima nepastebėti ir kinų mobilių įrenginių gamintojų („Huawei“, ZTE, „Lenovo“, „Oppo“), kurie vis garsiau reiškiasi pasaulinėje rinkoje.

Dar viena šių metų naujove tapo ambicingi projektai, tokie kaip „Google Glass“. Larry Page vadovaujama kompanija kuria mobilų kompiuterį, kuris apjungs labai plataus spektro įrenginius – papildytos realybės akinius, navigatorių, media grotuvą, išmanųjį telefoną su vaizdo skambučių galimybe, nuotraukų albumą ir t.t. „Google Glass“ naudojamas specialus ekranas, kuris yra kiek aukščiau dešinės akies: tai leidžia matyti ne tik rodomą informaciją ekraną, tačiau žmogų supančią realią erdvę.

Programinės (ir ne tik) įrangos kūrėjams „Google Glass“ prototipai taps prieinami 2013 m. pradžioje, o jo kaina sieks 1500 JAV dolerių. Kiek vėliau turėtų pasirodyti ir paprastiems vartotojams skirtas modelis, kuris turėtų kainuoti pigiau, tačiau geriausiu atveju pasirodytų 2014 m. Kokios perspektyvos laukia šio projekto, sunku prognozuoti, tačiau žinant tai, kad už jo stovi viena didžiausių pasaulyje IT korporacijų, o vartotojai nuolat mobiliąja, galima tikėtis bent jau tikrai funkcionalių akinių. Beje, „Google “nebus vienintelė, kuri pristatys tokį produktą: apie analogus jau atvirai kalba ir kompanijos „Olympus“ (akiniai MEG4.0), „Vuzix“ (ši jau 2013 m. pradžioje žada pradėti prekiauti modeliu „Smart Glass M100“), kartu negalima nepaminėti ir į šį segmentą nusitaikiusių "Apple"bei „Microsoft“. Žodžiu, vieniša „Google“ tikrai nebus.

Beje, iš karto keletas gamintojų nusprendė operacinę sistemą „Android“ įdiegti į… skaitmeninius fotoaparatus. Žodžiu, kad nenukryptume, paminėsime pirmuosius Android „paukštelius“ iš Polaroid, taip pat "Nikon CoolPix S800c". Jei jau telefonai su „Android“ gali fotografuoti, tai kodėl „Android“ fotoaparatai negalėtų… Ne, jais skambinti dar negalime, tačiau įrenginiai gana stori, tad kas ten žino, kaip bus ateityje. O ta ateitis – tai „Samsung“ asortimente esantis „protingas“ įrenginys "Galaxy Camera" su keturių branduolių procesoriumi ir 3G/4G moduliais. Akivaizdu, jog visuotinė „androidizacija“ jau peržengė telefonų ir planšečių ribas, o viskas tuo tikrai nepasibaigs.

„Išmanizacija“ po truputį pasiekė ir vis dar XX amžiuje esančius televizorius (taip išsireiškė „Apple“ vadovas T. Cookas) , kurie nuo gali pasigirti priedėliu „Smart“ bei galimybe pasinaudoti Internete bei multimedia funkcionalumu. Analitikai kalba, kad po kelerių metų „Smart TV“ kategorijai priklausys beveik 85 proc. visų plokščių televizorių. Beje, šiemet jau priimtas "Ultra High Definition" („Ultra HD“, arba UHD) standartas, taigi kitąmet tikrai sulauksime nemažai didesnę nei „Full HD“ raišką palaikančių sprendimų. Štai kompanija LG jau planuoja išleisti 84“ įstrižainės ekraną turintį televizorių su 3840 x 2160 taškų raiška, kuris be viso kito palaikys ir 3D stereoskopinį vaizdą. Esate „Apple“ gerbėjai? Deja, šiemet kompanija iš Kupertino nepasistengė, tačiau analitikai visu balsu kalba apie 2013 m., kuomet turėtume sulaukti televizoriaus su prakasto obuolio ženklu.

Labai įdomūs metai buvo ir vartotojo sąsajų kūrėjams. Sensoriniai ekranai, kameros, įvairūs sensoriai, integruojami į mobilius įrenginius – visa tai atveria vis naujas ir naujas galimybes, tobulinant vartotojo sąsają bei siekiant kuo natūralesnės sąveikos su kompiuterinėmis sistemomis. Reikia pripažinti, kad kūrėjų fantazijos įsikūnijimai „geležyje“ tikrai sugeba nustebinti visko mačiusius, o įdomių projektų 2012 metais netrūko.

Kompanija „Tobii Technology“ kuria sistemą, kurios dėka elektroniką bus galima valdyti žvilgsniu. Čia naudojama infraraudonasis spinduliavimas ir kelios nedidelės kameros, kurios seka vartotoją. Duomenys vėliau apdorojami ir konvertuojami į atitinkamas komandas. Sistema, autorių sumanymu, gali būti integruojami praktiškai į bet kokią įrangą – kompiuterius, žaidimų automatus, informacinius stendus, televizorius ir t.t. Beje, kompanija „Haier“ šią technologiją diegti būtent televizoriuose (kam tie polietileniniais maišeliais apvilkti distanciniai pulteliai, jei galima pažiūrėti į „žydrąjį ekraną“ atitinkamu žvilgsniu?), o susidomėjimą parodė netgi Intel.

„Kompanija 3Gear“ nusprendė pasinaudoti dabartiniais kontrolerių „Microsoft Kinect“ teikiamais privalumais (pirmiausia, kameromis) ir sekti ne vartotojo žvilgsnį, bet riešo bei pirštų judesius bei padėtį virš tam tikro paviršiaus, pavyzdžiui, stalo arba klaviatūros. Gestai atpažįstami, pasinaudojant tikrai turtinga duomenų baze, kurioje yra informacija apie 30 000 įvairiausių pirštų ir rankų padėčių. Atpažinimo tikslumas - maždaug vieno milimetro diapazone, o reakcijos laikas vidutiniškai siekia 33 milisekundes.

Beje, gestų atpažinimo tikslumo srityje kol kas nepralenkiamas kontroleris „Leap Motion“, kuris, kaip tvirtinama, veikia net 0,01 mm tikslumu. Kompaktiškas įrenginys prie kompiuterio jungiamas per USB sąsają. Trečių šalių programinės įrangos kūrėjams jau prieinamas specialus rinkinys (SDK), kurio dėka bus galima kurti „Leap“ aplikacijas. Aišku, kaip tiksliai veikia „Leap Motion“, yra paslaptis, tačiau skelbiama, kad atitinkamas įrenginys kainuos vos 70 JAV dolerių.

Turite išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį? Puiku, štai tokiems, kaip jūs, ir skirta kompanijos „Qeexo“ technologija „FingerSense“. Čia naudojamas akustinis sensorius ir speciali programinė įranga, o viso to dėka kūrėjai išmokė mobilų įrenginį (testuose buvo naudojamas modifikuotas „Samsung Galaxy S III“) atpažinti įvairius prisilietimo tipus – piršto galiuku ar pagalvėle, nagu arba kauliuku. Sistema atpažįsta ir skirtingo tipo rašiklius: pavyzdžiui, plastikiniu galiuku galima piešti, o guminiu – viską ištrinti. Priklausomai nuo to, kuo vartotojas prisilies prie sensorinio ekrano, bus atliekami atitinkami veiksmai. Deja, apie komercializacijos datą kūrėjai nešneka, nors tai ne bėda – ant išmaniojo telefono ekrano galima teplioti pieštuku ir viską vėliau trinti trintuku kad ir dabar (svarbu, kad tėtis ar mama turėtų „protingą“ telefoną su dideliu ekranu, o jums būtų ne daigiau kaip 3-4 metukai).

Dar viena kompanija – „Tactus Technology“ – apskritai siūlo įdiegti į sensorinius ekranus technologiją, kuri leistų jausti reljefus. Specialių mikrokanalų dėka (šie užpildomi skysčiu), reikiamoje ekrano vietoje gali formuotis iškilumai, kurie imituoja, pavyzdžiui, klaviatūrą arba žaidimų manipuliatorių. Esant reikalui, skystis gali pranykti, o ekranas vėl taptų absoliučiai lygus. Nors technologija dar nėra išbaigta, tačiau kūrėjai žada savo naująją technologiją pademonstruoti jau 2013 m., o mes šio įvykio tikrai lauksime.

Viskas, kas papasakota, turbūt, privertė susidaryti įspūdį, kad jau seniai esame „Post-PC“ eroje, tačiau reikia pripažinti, kad asmeniniai kompiuteriai, nors šiuo metu ir nėra madingiausia pokalbių tema, tačiau vis tiek egzistuoja, o šioje srityje taip pat buvo nemažai garsių anonsų. Pradėkime nuo kompanijos Intel.

Procesorių gigantas 2012 metus pradėjo atsipalaidavęs – procesoriai su „Ivy Bridge“ architektūra vėlavo visą ketvirtį, o konkurencijos iš AMD nebuvimas leido jaustis padėties lyderiu, ypač kai įsitikinta, kad negrasina jokie „buldozeriai bei jų pasekėjai“. Tačiau metų pabaiga baigėsi savotišku nerimu: paaiškėjo, kad jau gerą penkmetį Intel turi naują priešą – kompaniją ARM ir jos stovyklą su visa galybe garsių vardų.

Nebūtų problemos, jei daugiausia mobiliuose įrenginiuose naudojami ARM architektūros procesoriai ten ir liktų, o x86 suderinami procesoriai egzistuotų savame pasaulyje. Tačiau yra toks faktorius kaip nenuspėjamas homo sapiens, kuris nuo šiol nori būti išmanus ir daug mobilesnis, o asmeninių kompiuterių jis nori vis rečiau ir rečiau. Dar daugiau – ARM pakėlė ranką prieš Intel šventovę – serverių segmentą.

Procesorių gigantas puolė staigiai keistis: naujas rinkos tendencijas pražiopsojęs prezidentas Paulas Otellini pareiškė apie atsistatydinimą 2013 m. pavasarį, pagrindiniu priešu paskelbta ARM, atitinkamai pakoreguota ir naujų procesorių kūrimo strategija bei taktika. Nuo šiol akcentuojamas energetinis efektyvumas, o tam bus mestos visos pajėgos – milžiniškas žmogiškasis, finansinis ir technologinis potencialas, tame tarpe ir pažangiausi technologiniai procesai. Kad skubama, parodo ir tas faktas, kad mobilių „Ivy Bridge TDP“ lygis bus mažinamas, nelaukiant „Haswell“ architektūros sprendimų.

Taip pat negalima neprisiminti ir dar vieną svarbų kompanijai „Intel“ įvykį – iškentėtas projektas „Larrabee“ pagaliau įgavo savo realią formą, tačiau ne kaip atskira vaizdo plokštė, skirta kovai su „nVidia GeForce“ ir AMD Radeon sprendimai, tačiau kaip skaičiavimų spartintuvas „Xeon Phi“. Reikia pripažinti, kad toks ėjimas yra gana logiškas: taikoma į pelningą superkompiuterių rinką, o kartu žengiama koja kojon su vis populiarėjančiomis „debesų“ tendencijomis.

Buvęs „Intel“ varžovas asmeninių kompiuterių segmente – kompanija AMD – 2012 metus minės ne pačiais geriausiais žodžiais. Naujasis kompanijos vadovas Rory Readas kol kas stebuklų nedemonstruoja: paskelbta nauja kompanijos strategija daug vilčių sieja su mobiliu segmentu, tačiau ką čia galima padaryti su procesoriais, kurie energetiniu efektyvumu niekaip negali pavyti Intel sprendimų, jau nekalbant apie ARM mikroschemas, kurios dominuoja mobiliuose įrenginiuose. Apie stacionariems kompiuteriams skirtus galingus procesorius taip pat padėtas taškas – šiame segmente pats AMD vadovas pripažino, kad neturi ką pasiūlyti ir su „Intel“ čia nekonkuruos. Toks jausmas, kad šiemet debiutavusi Piledriver mikroarchitektūra yra savotiška duoklė tradicijai, o ne noras aktyviai konkuruoti sau įprastoje rinkoje.

Tokiu būdu, AMD nusprendė pasilikti tik biudžetinių ir vidutinės klasės kompiuterių segmente, kuriame turėtų padėti šiemet pagaliau pasirodę hibridiniai procesoriai APU „Trinity“. Silpni skaičiavimų branduoliai, tačiau galingesnė nei Intel grafika „yra būtent tai, ko reikia vartotojams“, – tarsi mums nori pasakyti AMD vadovybė. Reikia pripažinti, kaina yra stiprioji šios kompanijos produktų pusė, tačiau esant sunkiai finansinei situacijai, tai tikrai netaps gelbėjimosi ratu, ypač kai nuolat prarandami didelę patirtį turintys aukšto lygio darbuotojai.

Antra vertus, kur kompanija AMD šiemet gerai jautėsi, tai diskretinių vaizdo plokščių segmente. Pasirodžiusi „Radeon HD 7000“ (Southern Islands) serija sėkmingai tęsė pirmtakų „Radeon HD 6000“ (Northern Islands) palikimą, ir panašu, kad tradicija šioje srityje aplenkti pagrindinį varžovą tęsis ir toliau: metų pabaigoje gana netikėtai buvo pristatyta mobilių GPU šeimyna „Radeon HD 8000M“, kuri pilnai išnaudos 28 nm technologinio proceso ir antros kartos „Graphics Core Next“ (GCN) architektūros privalumus. Ir čia reikia padėkoti AMD – bent viename segmente matome tikrai rimtą konkurencinę kovą, verčiančią nuolat tobulėti, o kartu kainas laikyti tokiame lygmenyje, kuriame leidžia konkurentai.

O konkurentui grafinių adapterių srityje – kompanijai „nVidia“ – 2012 m. sekėsi tikrai gerai. Nors ne pagal grafiką, tačiau šiemet pavyko sėkmingai išvesti į rinką 28 nm „Kepler“ vaizdo plokštes, kurios leido atsikovoti prarastas pozicijas diskretinės grafikos rinkoje. Dar geriau klostėsi situacija mobilių „SoC“ mikroschemų su ARM architektūra segmente – išmaniuosiuose telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose debiutavę „Tegra 3“ procesoriai kompanijai „nVidia“ tapo savotiška aukso kasykla. Likimo ironija – kompanija „Intel“ privertė „nVidia“ pasitraukti iš mikroschemų rinkinių gamintojų tarpo ir taip įšokti į mobiliems įrenginiams skirtų procesorių „traukinį“, tuo tarpu procesorių gigantas dabar pats atsidūrė besivejančio vaidmenyje.

Galiausiai porą žodžių norėtųsi pasakyti ir apie kietų diskų rinką. Pastarojoje 2012 m. buvo galima stebėti keletą tendencijų. Pirmoji, žvelgiant iš vartotojų pusės, nėra tokia linksma: didieji kietų diskų gamintojai – „Seagate“ ir „Western Digital“ (WD) – prarijo po vieną konkurentą, taigi dabar faktiškai matysime ne penkis, o tris HDD gamintojus, iš kurių trečiasis – „Toshiba“ – šiek tiek panašus į trečią brolį iš liaudies pasakų. Pastaroji kompanija gal ir galėtų teoriškai imtis kainų karo, tačiau jos rinkos dalis nėra tokia didelė, kad įstengtų įkasti dviem kitiems milžinams.

Antroji tendencija kietų diskų segmente – kompanijos po „pasaulinio tvano“ (potvynių Tailande, įvykusių dar 2011 m. pabaigoje), nors ir atsistatė po patirto šoko, vis tik nusprendė pasimėgauti pakilusiomis kainomis bei didžiausiais per visą jų gyvavimo istorija gaunamais pelnais. Jų pozicijas kol kas sunkiai pajudintų ir nuolat pingantys SSD diskai, tačiau reikia sutikti, jog, pavyzdžiui, nešiojamų kompiuterių segmente 60 GB SSD yra prastas pakaitalas 500 GB kietam diskui, ypač kai operacinė sistema „Windows 7/8“ su reikiamomis programomis „suvalgo“ gerus 40 GB. Vis tik reikia baigti optimistiškai, todėl galima tikėtis, kad 2013 m. kainų mažėjimo tendencija niekur nedings, ypač kai už lango, kur tik pažvelgsi, matyti septynmyliais žingsniais einanti mobilių įrenginių era su „NAND Flash“ atmintimi priešakyje. Nauji vėjai, kaip žinia, gali parklupdyti net ir ilgą laiką dominavusias kompanijas.