- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje aukštojo mokslo siekia dar per daug abiturientų, tvirtina švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Anot jo, patrauklia alternatyva būtina paversti profesinį mokymą.
"Yra ne tik universitetai ir kolegijos, ne tik aukštasis mokslas, bet ir profesinis mokymas. Proporcijos, kiek jaunų žmonių studijuoja šiuo metu aukštajame moksle ir profesiniame moksle, yra niekaip neatitinkančios normalios pasaulinės praktikos (...) Masinis - apie 75-80 procentų - abiturientų stojimas į aukštąsias mokyklas lenkia beveik visų Europos Sąjungos šalių vidurkius", - penktadienį Lietuvos radijui sakė G.Steponavičius.
Jo teigimu, stengiamasi didinti profesinio ugdymo patrauklumą, nes darbo rinkoje trūksta "paprastų profesijų specialistų, parengtų deramai dirbti".
"Mes matome, kad daug aukštųjų mokyklų absolventų neranda darbo, nes yra kreivų veidrodžių karalystė kol kas", - kalbėjo ministras.
Pasak G.Steponavičiaus, studijas darbo rinkos poreikiams labiau pritaikyti stengiamasi, be kita ko, Europos Sąjungos lėšomis.
"Apie 60 studijų programos yra nerentabilios šiais metais, jos nesurinko studentų, tai natūralu - arba jos turės būti uždaromos, arba turės būti atnaujinamos. Skiriame europinius pinigus, kad atsirastų daugiau naujoviškų, anglų kalba kokybiškų programų. Bet aš kartu noriu pasakyti, kad mes skirsime kiek galime daugiau dėmesio ir profesiniam mokymui, kad ir profesinių mokyklų pasirinkimas būtų patraukli alternatyva jauniems žmonėms", - kalbėjo ministras.
Jo teigimu, tai, kad lieka laisvų valstybės finansuojamų vietų, rodo pretendentų sąmoningumą. Tiesa, ministro tvirtinimu, šiemet liko mažiau neužpildytų valstybės finansuojamų vietų nei 2008-aisiais ar 2009-aisiais.
Jis taip pat pabrėžia, kad pasiūlytų valstybės finansuojamų vietų pretendentai atsisakė ne tik dėl to, kad emigravo.
"Pirmoji priežastis - kad jauni žmonės apsisprendė studijuoti užsienyje, kita priežastis yra ta, kad jie geriau rinkosi mokamas studijas Lietuvoje norimose specialybėse, negu tose, kur jie buvo pageidavimus užpildę, bet tai nebuvo jų prioritetas. (...) Kitos alternatyvos - pasirinkimas, jeigu buvo pakvieti į mokamas studijas, galbūt profesinių studijų ar galbūt pertrauka - metus palaukti ir stoti vėliau", - aiškino G.Steponavičius.
Studentų mažėjimas esą taip pat sietinas su bendra šalies demografine situacija.
"Praėjusiais metais apskritai studijuojančiųjų skaičius sumažėjo apie 10 tūkst., tai iš dalies apspręsta demografinės situacijos, taip pat yra migracijos dalykai, sunkmetis diktuoja ne visada palankius sprendimus jauniems žmonėms", - sakė ministras.
Sutaupytomis šiemet nepanaudotomis apie 700 studijų krepšelių lėšomis ketinama propaguoti valstybei reikalingas specialybes.
"Kaip ir praėjusiais metais ketiname šitas iš nepanaudotų krepšelių sutaupytas lėšas skirti valstybei svarbių profesijų prestižui stiprinti, propagavimui, ypač turint minty, kad pernai sutaupytus 2 milijonus skyrėme technologinės pakraipos studijų programų pristatymui abiturientams, ir tai pasiteisino. Šiemet stojimas į šitas programas buvo tikrai geras", - pasakojo švietimo ir mokslo ministras.
Ketvirtadienį pasibaigus papildomam priėmimui, šalies universitetuose liko apie 100, kolegijose - apie 600 neužimtų valstybės finansuojamų vietų.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informavo BNS, kad iš viso sutartis su universitetais pasirašiusiųjų skaičius nesiekia 31 tūkstančio.
Pernai sutartis su universitetais pasirašė per 36 tūkst. tuometiniai būsimi pirmakursiai.
LAMA BPO teigimu, pasiūlytų valstybės finansuojamų vietų papildomame priėmime daugiausiai atsisakė tie, kurie išvyksta studijuoti į užsienį.
Pagal šiuo metu sutartis su universitetais ir kolegijomis pasirašiusiųjų statistiką, valstybė finansuos daugiau kaip 9 tūkst. pirmakursių studijas universitetuose ir daugiau kaip 8 tūkst. - kolegijose. Už studijas universitetuose mokės daugiau kaip 8,5 tūkst., kolegijose - beveik 4 tūkst. pirmakursių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...