Globalus atšilimas graso ežerams ir jų gyvūnijai

Daugeliui ežerų šylant susidaro grėsmė jų gyvūnijai: kylanti vandens temperatūra kenkia jo kokybei ir įvairių gyvūnų rūšių išlikimui, rodo naujas tyrimas.

Teigiama, kad panašus likimas gali ištikti daugelį pasaulio gėlavandenių ežerų. Per pastaruosius 25 metus didžiausi pasaulio ežerai nuolat šiltėjo, patvirtina naujas tyrimas. Tam tikrais atvejais tai vyko septynis kartus greičiau, negu kilo oro temperatūra tuo pačiu periodu, praneša „National Geographic“.  

Mokslininkai sako, kad tai yra svarbus atradimas, nes ežerų ekologija yra labai jautri temperatūrai. „Nedidelis temperatūros pokytis gali sukelti dramatiškas pasekmes“, – sako tyrimo autorius Simonas Hookas, geologas ir NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Kalifornijoje ekspertas.

Daugelyje ežerų karštėjantis vanduo gali užmušti vietines žuvis, užteršti švarius vandenis dumbliais, o žuvys ir kitos vandens rūšys bus pasmerktos dar didesniam nuodingam užterštumui.

S. Hookas priduria: „Tai gali leisti kitoms žuvų rūšims, kurios mėgsta karštesnį vandenį, atvykti į tas vietas. Tai gali būti ne tokios rūšys, kurių mes norėtume.“

Pavyzdžiui, dreisenos, dabar randamos Didžiųjų ežerų regione, atrodo, labiau mėgsta šiltesnius vandenis, aiškina Steve`as Colmanas, Didžiųjų ežerų stebėjimo punkto Minesotos universitete direktorius.

Jeigu ežerai šiltės, midijos, kurios kabinasi į įsiurbimo vamzdžius, gali nužudyti vietines ir komerciškai svarbias rūšis, o tokiomis sąlygomis minėtosios midijos gali išplisti.  

„Net nedideli temperatūros pasikeitimai taip pat gali paskatinti dumblių žydėjimą, o dėl to ežeras gali tapti nuodingas žuvims“, – sakė S. Hookas ir jo kolega Philippas Schneideris savo pranešime.

Šie mokslininkai patikrino ežero temperatūras iš per 25 metus kauptų dokumentų iš palydovų, kurie rinko medžiagą apie visą Žemės paviršių ir vis ją atnaujindavo (kartais keletą kartų per dieną).  Pagaliau jie atrinko duomenis būtent apie vandens paviršius. Jie apėmė Didžiuosius ežerus, Baikalą, Tanganiką.

Ežerai šiauriniuose regionuose – Jungtinėse Valstijose, Kanadoje ir Europoje – šiltėja greičiausiai. „Tai natūralu, kalbant apie tai, ko galima tikėtis iš globalaus atšilimo. Pusiaujo regionuose mes matome labai nedaug pokyčių“, – pažymėjo S. Hookas.

Palydovų duomenys nėra pakankami apibrėžti, kad būtų išsiaiškinta ekologinė įtaka tiriamiems ežerams. Tai negali būti apibrėžta be atskiro kiekvieno ežero tyrimo. Pasak S. Hooko, kitas tyrimo žingsnis yra ištirti labiausiai besikeičiančius ežerus ir tiksliai apibrėžti, kokie ekologiniai pokyčiai vyksta.


Šiame straipsnyje: atšilimasglobalus atšilimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių