- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kartais dalelės gali praeiti pro sienas. Nors tai skamba kaip mokslinė fantastika, šis kvantinės mechanikos reiškinys gerai dokumentuotas ir ištyrinėtas.
Dabar mokslininkai daug tiksliau nei kada nors anksčiau išmatavo šio perėjimo per sieną triuko laiką. Jų gauti rezultatai skelbiami žurnale „Nature“.
Procesas vadinamas kvantiniu tuneliavimu. Jis vyksta tuomet, kai dalelė peržengia barjerą, kurio, atrodo, neturėtų įveikti. Šiuo atveju mokslininkai matavo elektronus, atitrūkstančius nuo atomų, nors jie neturi tam padaryti reikalingos energijos, skelbia LiveScience.com.
Kvantinis tuneliavimas įmanomas dėl bangiškos medžiagos prigimties. Kad ir kaip gluminančiai tai skamba, kvantiniame pasaulyje dalelės dažnai elgiasi panašiau į vandens bangas, o ne biliardo kamuolius. Tai reiškia, kad elektronas neegzistuoja vienoje vietoje vienu metu ir su viena energija. Jis egzistuoja kaip tikimybių banga.
„Elektronai apibūdinami bangos funkcijomis, kurios sklandžiai tęsiasi nuo atomų vidaus iki išorės – dalis elektrono visada yra už atomo“, – aiškina fizikas Manfredas Leinas iš Leibnico universiteto Hanoveryje, Vokietijoje.
Dabar fizikai, vadovaujami Drodo Shafiro iš Izraelio Weizmanno mokslo instituto, paskatino elektronus tuneliuoti iš atomų, ir matavo, kad jie tai atlieka per 200 atosekundžių (atosekundė – 10-18 sekundės).
Energijos barjerui, kuris paprastai elektroną sulaikytų helio atome, nuslopinti tyrėjai naudojo lazerio šviesą. Šis lazeris sumažina barjero stiprumą kaip tik pakankamai, kad elektronas neturėtų pasprukti nuo atomo reikiamos energijos, tačiau galėtų jį apgauti ir tuneliuoti. (Lazeris taip pat grąžina atomą atgal pas motininį atomą po to, kai jis tuneliuoja.)
„Žinome, kad elektronas tuneliuoja per labai trumpą laiko tarpą. Bandome atsekti iki taško, kai elektronas palieka barjerą, ir tiksliai pasakyti, kuriuo ciklo metu elektronas barjerą paliko“, – teigė eksperimente dalyvavęs Niritas Dudovichius iš Weizmanno instituto.
Norėdami tai išmatuoti, fizikai ieškojo šviesos fotono, sukuriamo tuomet, kai tuneliavęs atomas vėl sugrįžta prie atomo. Kai kuriais atvejais mokslininkai naudojo lazerį elektronams pašalinti, neleisdami jiems vėl prisijungti prie atomo.
„Tai nuo laiko priklausantis postūmis. Jis galiausiai mums pasako ką nors apie tašką, kuriame elektronas buvo išlaisvintas. To rezultatas – tuneliavimas įvyksta per mažiau nei kelis šimtus attosekundžių“, – tvirtino N. Dudovichius.
Tai pirmas kartas, kai mokslininkams pavyko nustatyti, kada elektronas tuneliavo pro atomą. Anksčiau teoriniai skaičiavimai prognozavo kvantinio tuneliavimo laiką, tačiau iki šiol taip tiksliai tiesiogiai jis nebuvo išmatuotas.
Šie duomenys padės mokslininkams suprasti kitus ypač greitus procesus, kurie remiasi kvantiniu tuneliavimu.
„Žinome, kad šis reiškinys sukelia daugybę kitų greitų procesų, kurie gamtoje yra labai svarbūs. Apie tai galime galvoti kaip apie pirmą žingsnį daugelyje gamtos procesų“, – tvirtino N. Dudovichius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“5
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...