- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bonos universiteto (Vokietija) mokslininkai sugebėjo sukurti visiškai naują šviesos šaltinį.
Kaip praneša technologijos.lt, specialistai fotonus atvėsino iki tokio taško, kuriame jie kondensuojasi į "superfotoną". Iki šiol buvo manoma, jog toks iš fotonų sudarytas vadinamasis Bose-Einšteino kondensatas realybėje yra neįmanomas.
Analogiškas "superdaleles" sukurti fizikams yra pavykę ir anksčiau, tačiau tai pirmasis kartas, kada šis procesas pritaikytas šviesai. Pavyzdžiui, jei atvėsintumėme ganėtinai kompaktiškai išdėstytus rubidžio atomus iki užtenkamai žemos temperatūros, jie greitai pradėtų elgtis tarsi viena dalelė. Fizikoje toks darinys yra vadinamas Bose - Einšteino kondensatu. Remiantis teoriniais samprotavimais, šis principas turėtų galioti ir fotonams. Tiesa, yra viena problema - vos pradėjus mažinti fotonų temperatūrą, šie tiesiog išnyksta.
Galbūt tai yra visiškai logiška - šviesa nėra tas objektas, kuris lengva pasiduotų temperatūros mažinimui. Siekiant iliustruoti šį teiginį, įsivaizduokite kaitrinę elektros lemputę. Jei į ją paduosite elektros srovę, metalo siūlelis įkais ir pradės skleisti skirtingų bangos ilgių šviesą - raudoną, geltoną ir mėlyną. Tiesa, šis mišinys yra sudarytas tokia proporcija, kad žmogaus akis jį suvokia kaip baltos spalvos spindulius. Mokslininkai tokio tipo šviesos temperatūrą matuoja remdamiesi teoriniu juodojo kūno modeliu: įkaitinus visiškai juodą kūną, šis pradės skleisti šviesą, kurios bangos ilgis priklausys nuo konkrečios temperatūros.
Atvėsinus juodąjį kūną iki tokio lygio, kai jis nebeskleidžia regimojo spektro šviesos, lieka tik infraraudonieji fotonai. Štai čia ir slypi fotonų "problema" - mažėjant temperatūrai ir spinduliavimo intensyvumui, mažėja ir fotonų skaičius. Taigi, norint sukurti iš fotonų sudaryta Bose-Einšteino kondensatą, reikia suglavoti būdą, kaip mažinti jų temperatūrą, tuo pat metu išlaikant ir pakankamą fotonų temperatūrą.
Bonos universiteto mokslininkai atrado, jog norint apsaugoti fotonus nuo išnykimo, juos reikia priversti nuolat judėti. Specialistai šiuo tikslu panaudojo veidrodžius, tarp kurių buvo patalpintas ištirpinto pigmento molekulių sluoksnis. Fotonams atsispindint tarp veidrodžių, jie retkarčiais susiduria su pigmento molekulėmis; šios fotonus absorbuodavo ir vėl juos išspinduliuodavo, tačiau su kiekvienu ciklu fotonų temperatūra vis labiau mažėjo, kol galiausiai pasiekė kambario temperatūrą.
Trumpai apibendrinant, išradimas yra puikus dėl daugybės priežasčių. Pirmiausia būtina pažymėti, jog tai yra visiškai naujas šviesos šaltinis, kurį galima praktiškai pritaikyti pramonėje, ypač elektroninių integrinių grandynų gamybos sferoje. Šiuolaikinių lazerių bangos ilgis negali pasiekti ultravioletinio arba Rentgeno bangų diapazono; tuo tarpu išradimo autoriai įsitikinę, jog tai turėtų būti įmanoma naudojant naujuosius "superfotonus". Šis techninis lazerių ribotumas neleido toliau didinti silicio mikroschemų integracijos laipsnio, kurioms suformuoti naudojamas lazerinis ėsdinimas. Didesnio našumo elektronika - tai tik pradžia. Naujos rūšies šviesos šaltinį bus galima sėkmingai pritaikyti kuriant naujas medicininių skenerių, laboratorinės spektroskopijos bei fotogalvaninių elementų technologijas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...