- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusį penktadienį IBM mokslininkai Ciūriche (Šveicarija) sugebėjo išmatuoti, kiek laiko pavienis atomas gali išsaugoti jame užkoduotą informaciją.
Tuo tarpu vakar Naujosios Zelandijos Otago universiteto mokslininkai paskelbė išbandę naują technologiją pavieniams atomams sugauti. Abu šie tyrimai - esminis proveržis, kuriant ir plėtojant femtotechnologijų sritį.
Naujosios Zelandijos Otago universiteto mokslininko Mikkel F. Anderseno vadovaujama tyrinėtojų komanda lazerių spinduliais sulėtino natūraliai pasireiškiančius atsitiktinius rubidžio-85 atomų grupės virpesius ir vėliau šiuos atomus izoliavo nuo aplinkos panaudodami optinio pinceto technologiją. Naudojant tokį metodą atomus galima sugauti ir izoliuoti 83% efektyvumu. Optinis pincetas iš tiesu yra sudarytas iš dviejų lazerių, kurie veikia tarsi vienas imobilizuojantis spindulys (angl. tractor beam). Anderseno komanda sugebėjo išlaikyti pavienį rubidžio atomą priešais specialią fotokamerą ir taip užfiksavo jo nuotrauką.
Naujoji technologija galėtų ženkliai supaprastinti kvantinės logikos kompiuterių tobulinimą - mažos atomų grupės galėtų būti panaudojamos kaip informaciją apdorojantys procesoriai. Priešingai nei tradiciniai dvejetainės logikos pagrindu veikiantys kompiuteriai, kvantiniai procesoriai galėtų atlikti daugybę sudėtingų operacijų vienu metu ir taip duomenis apdorotų didesne sparta.Andersenas sako, jog jo metodas kompiuterių inžinieriams leistų panaudoti maždaug 10 atomų grupeles vienu metu. Kitas planuojamų tyrimų etapas yra susieti šiuos atomus tarpusavyje, kad jie galėtų keistis informacija.
Antrasis išradimas paskelbtas praėjusį penktadienį. IBM mokslininkai žurnale "Science" publikavo straipsnį, kuriame aprašo pavienių atomų informacinėms savybėms išmatuoti skirtą technologiją. Tokie matavimai galėtų padėti specialistams tirti atomų elektrines ir magnetines savybes ir netgi manipuliuoti pavienių atomų sukiniais, taip sukuriant vadinamuosius spintronikos įtaisus.
IBM tyrimuose naudojo skenuojantį elektroninį tunelinį mikroskopą, kuriuo buvo stebima atskirų geležies atomų elgsena. Tokią analizę pavyko atlikti maždaug milijoną kartų greitesniu tempu lyginant su ankstesniais tyrimais. "Tai veikia panašiai kaip kolibrio sparnų mostų filmavimas didelės spartos video kamera", aiškinama "IBM Research" padalinio pranešime.
Paprastai skenuojantys tuneliniai mikroskopai veikia palyginti lėtai, todėl mokslininkai negali stebėti atomo veiklos realiu laiku. Tačiau naujas metodas leidžia užfiksuoti atomo judėjimą ir, pasinaudojant šia informacija, tirti atomo magnetinę orientaciją. Specialistai taip pat nustatė, jog greitis, kuriuo atomai keičia savo magnetinę orientaciją, priklauso nuo juos veikiančio magnetinio lauko stiprio. IBM teigia, jog šis atradimas gali padėti manipuliuoti atomų magnetinėmis savybėmis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?8
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...