Europos palydovas padeda sudaryti seniausio Visatos švytėjimo žemėlapį

Naujas išsamus seniausios kosmoso spinduliavimo žemėlapis atskleidė, kad mūsų visata tikriausiai yra 80 mln. metų senesnė nei manyta, ketvirtadienį paskelbė Europos kosmoso agentūra (ESA).

Naujas 50 mln. pikselių atvaizdas, aprėpiantis visą dangaus skliautą, rodo, kaip pasiskirsčiusi mikrobangų diapazono spinduliuotė, likusi po Didžiojo sprogimo. Šis žemėlapis buvo sudarytas pagal duomenis, surinktus prieš ketverius metu paleisto ESA palydovo „Planck“.

„Tai didžiulis šuolis mūsų supratimą apie Visatos kilmę“, - agentūros generalinis direktorius Jeanas Jacques'as Dordainas (Žanas Žakas Dordenas) sakė per konferenciją Paryžiuje, kurioje buvo pristatyti šie duomenys.

„Šis atvaizdas yra iki šiol artimiausias Didžiajam sprogimui. Žvelgiame į 13,8 mlrd. metų praeitį“, - nurodė jis.

Šie duomenys suteikia 20 kartų išsamesnę medžiagą mokslininkams, tiriantiems Visatos susikūrimą ir vėlesnį plėtimąsi, pridūrė J.J.Dordainas.

Ovalo pavidalo žemėlapis, išmargintas mėlynos ir rudos spalvos pikseliais, rodančiais temperatūros fliuktuacijas, padės patikslinti daugelį dabartinių kosmologijos teorijų, tačiau gali priversti suabejoti kai kuriomis iš jų.

Šiame žemėlapyje vaizduojama, kaip pasiskirsčiusi mikrobangė foninė spinduliuotė - reliktiniai spinduliai, pasklidę praėjus maždaug 380 tūkst. metų po Didžiojo sprogimo, kai ankstyvoji Visata pradėjo vėsti.

Šie duomenys rodo, kad Visata plėtėsi lėčiau nei manyta, todėl jos patikslintas amžius yra 13,82 mlrd. metų.

Jie taip padėjo nustatyti, kad „normali medžiaga“, iš kurios sudarytos planetos, žvaigždės ir galaktikos, sudaro 4,9 proc. Visatos masės. Ankstesni matavimai rodė, kad ši dalis yra 4,5 procento.

Tuo tarpu mįslingos tamsiosios medžiagos, iki šiol aptinkamos tik pagal jos gravitacijos poveikį, esama penktadaliu daugiau nei manyta - ji sudaro iš viso 26,8 proc. Visatos masės.

Tamsioji energija - kitas dar nepaaiškintas veiksnys, kaip manoma, lemiantis greitėjantį Visatos plėtimąsi, sudaro likusią dalį - 68,3 proc., o ne 72,8 proc., kaip buvo apskaičiuota anksčiau.

„Nustatėme esminę tiesą apie Visatą“, - sakė Kembridžo universiteto Kavli (Kavlio) kosmologijos instituto direktorius George'as Efstathiou (Džordžas Efstatijus).

„Vienas iš mūsų pasiekimų - jog liko truputėlį mažiau dalykų, kurių nesuprantame“, - pridūrė jis, turėdamas omenyje tamsiąją energiją ir tamsiąją medžiagą.

„Tačiau kosmologijoje išlieka didelė problema, nes nesuprantame pagrindinių Visatos sudedamųjų dalių“, -   pažymėjo G.Efstathiou.

„Planck“ duomenys iškėlė klausimų, į kuriuos mėginant atsakyti gali prireikti „naujos fizikos“, sakė kosmologai.

Panašu, kad šie duomenys kertasi su keliomis infliacinės Visatos evoliucijos teorijomis, nagrinėjančiomis trumpą laikotarpį po Didžiojo sprogimo, per kurį, kaip manoma, visata plėtėsi greičiau nei šviesos greitis.

Pasak mokslininkų, tuojau po Didžiojo sprogimo Visata buvo „karšta, tanki sriuba“, sudaryta iš protonų, elektronų ir fotonų, o jos temperatūra buvo apie 2 700 laipsniai Celsijaus.

Visatai pradėjus vėsti, protonai ir elektronai susijungė, sudarydami vandenilį, o fotonai - šviesos dalelės - galėjo nevaržomai skrieti.

Plečiantis Visatai, ši šviesa virto trumposiomis mikrobangomis, kurių temperatūra šiuo metu tėra 2,7 laipsnio didesnė nei absoliutus nulis - minus 273,15 laipsniai Celsijaus.

„Daroma išvada, kad mūsų Visata keista“, - pažymėjo G.Efstathiou, kuris „Planck“ žemėlapį prilygino „purvinam regbio kamuoliui“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių