Europos miestai paskendę smoge, Lietuvos miestų padėtis žymiai geresnė

Europos aplinkosaugos agentūra pranešė, jog didelė dalis Europos gyventojų kvėpuoja stipriai kietosiomis dalelėmis užterštu oru. Laimei, Lietuvos oras europiečių tyrimo duomenimis – pakankamai švarus. Kietųjų dalelių koncentracija viršija visas Europos normas Lenkijoje, Čekijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Turkijoje.

Už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Potočnikas sakė: „Ši ataskaita laiku priminė, kaip svarbi oro kokybė mūsų piliečių sveikatai. Todėl noriu, kad 2013 m. būtų paskelbti Oro metais, ir imsiuos mūsų oro kokybės įstatymų, kad būtų šalinamos šiandien nustatytos problemos.“

Europos aplinkos agentūros direktorė profesorė Jacqueline McGlade sakė: „Vykdant Europos Sąjungos politiką, per pastarąjį dešimtmetį buvo sumažintas daugelio teršalų išmetimas, tačiau galime nuveikti dar daugiau.

Daugelyje valstybių oro teršalų koncentracija viršija teisės aktuose nurodytas ir rekomenduojamas ribas, kurios nustatytos siekiant saugoti Europos piliečių sveikatą. Labiausiai užterštuose miestuose ir regionuose oro tarša maždaug dvejais metais sutrumpina tikėtiną gyvenimo trukmę.”

Europos aplinkos agentūros 2012 m. ataskaitoje „Oro kokybė Europoje“ aptariama europiečius supančio oro tarša ir apžvelgiama oro kokybė Europoje. Ataskaita parengta kaip pagalbinė medžiaga, padėsianti formuoti veiksmingesnę oro taršos mažinimo politiką.

Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjas Donatas Perkauskas portalui grynas.lt teigė, kad Lietuvos padėtis nėra itin bloga, bent jau geresnė nei piečiau esančių valstybių.

„Bet iki Skandinavijos dar mums toli. Miestų oro taršos padėtis labai priklauso nuo daugelio faktorių. Pirmiausia esame nedėkingoje geografinėje padėtyje - 60 proc. laiko Lietuvoje vyrauja pietvakarių vėjai, vadinasi visus Vokietijos, Čekijos ir Lenkijos teršalus jie atneša mums. Taip pat viskas priklauso ir nuo orų: jei metai šiltesni, sausesni - kietųjų dalelių skaičius didėja, jei drėgnesni - mažėja.

Lietuvą taip pat paveikė ir dvi globalios sąlygos. Uždarius atominę elektrinę, smarkiai pabrango elektra, dėl to žmonės nustojo šildytis elektra ir perėjo prie kitų šildymo būdų, kurie paprastai daugiau teršia, tai dujos, kietasis kuras ir t.t. Antra, Lietuvoje vyrauja dujų monopolis. Dujos brangsta, todėl privačių namų savininkai masiškai perėjo prie kietojo kuro katilų naudojimo.

Paprastai privatūs namai neturi jokių filtrų, todėl visos dalelės keliauja tiesiai į orą, kuriuo esame priversti kvėpuoti”, - apie taršos problemas pasakoja D. Perkauskas. Vyras teigia, kad Lietuvoje tarša ozonu (O3) taip pat nėra didelė. Ši problema aktualesnė piečiau esančioms valstybėms.

Ozonas (O3) gali sukelti kvėpavimo takų negalavimus ir sąlygoti pirmalaikę mirtį. Miestuose jo labai daug – 2010 m. 97 proc. ES miestų gyventojų kvėpavo oru, kuriame O3 koncentracija viršijo PSO nustatytą atskaitinį lygį. Ozono koncentracija viršijo ES nustatytą tikslinę vertę ore, kuriuo kvėpavo 17 proc. miestiečių. 2009 m. dėl didelės O3 koncentracijos 22 proc. dirbamos žemės Europoje patyrė žalą, dėl kurios nukentėjo žemės ūkio rezultatai.

Azoto dioksidas (NO2) yra pagrindinė eutrofikacijos (pernelyg smarkaus augalų ir dumblių augimo vandenyje) ir rūgštėjimo priežastis; jis taip pat prisideda prie kietųjų dalelių ir ozono atsiradimo. 2010 m. 7 proc. europiečių miestuose kvėpavo oru, kuriame NO2 lygiai viršijo ES ribines vertes. Daugelyje Europos valstybių išmetami azoto oksido kiekiai tebeviršija ES teisės aktuose ir Jungtinių Tautų susitarimuose nustatytas leidžiamas išmetimo ribas.

Benzopirinas yra vėžį sukelianti medžiaga. Didelė dalis ES miesto gyventojų (20–29 proc. nuo 2008 m. iki 2010 m.) kvėpavo oru, kuriame benzopirino koncentracija viršijo ES tikslinę vertę, kuri nuo 2013 m. taps privaloma. Todėl nerimą kelia tai, kad pastaraisiais metais šios medžiagos Europoje išmetama daugiau.

Sieros dioksidas (SO2) siejasi su sėkme: dėl ES teisės aktų, kuriuose reikalaujama filtruoti išmetalus ir mažinti sieros kiekį degaluose, pastaraisiais metais šios medžiagos išmetama žymiai mažiau. 2010 m. buvo pirmieji metai, kai SO2 koncentracija ES miestų gyventojų kvėpuojamame ore neviršijo ES ribinės vertės.

Anglies monoksido, benzeno ir sunkiųjų metalų (arseno, kadmio, nikelio, švino) koncentracijos lauko ore iš esmės mažos; Europos Sąjungoje jos ženklesnės tik vietomis, ir tas vietas nesunku nustatyti. ES įstatymuose nurodytos ribinės ir tikslinės vertės viršytos tik vienur kitur.

Tolesni žingsniai

Pastaraisiais metais Europos aplinkos agentūra kasmet skelbia informaciją apie išmetamus oro teršalus ir viršijamas išmetamų teršalų normas, numatytas Atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyvoje. Šiemet Europos aplinkos agentūra dar paskelbs retrospektyvinę analizę apie tai, ar pasiekti toje direktyvoje 2010 metams numatyti sveikatos ir aplinkos tikslai.

Europos Komisija, konsultuodamasi su suinteresuotomis šalimis, rengiasi persvarstyti ES oro taršos teisės aktus ir 2013 m. oro taršos politikai skirs ypatingą dėmesį.

Pagrindinė informacija

Prasta oro kokybė gali sukelti širdies ligas, kvėpavimo takų negalavimus, plaučių vėžį ir kitas ligas, apsunkinti kvėpavimą. Kai kurie teršalai gali skatinti eutrofikaciją, sąlygoti žemės ūkio derliaus mažėjimą, lėtesnį miškų augimą ir klimato kaitą. Keleto teršalų rūšių pastaraisiais metais išmetama mažiau, todėl oro kokybė kai kuriose vietose pagerėjo. Visgi tai nepadėjo atitinkamai sumažinti teršalų koncentracijos atmosferoje. Oro kokybė kelia tebekelia susirūpinimą, todėl reikia tolesnių veiksmų, kad kai kurių teršalų būtų išmetama mažiau.


Šiame straipsnyje: smogasEuropaLietuva

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių