Europos kino teatruose – skaitmeninių technologijų diegimo metas

Europos Komisija paskelbė naują strategiją, kurios tikslas – padėti Europos kino teatrams įsidiegti skaitmenines technologijas, paskatinti juos rodyti Europoje sukurtus filmus ir taip užtikrinti, kad žiūrovai turėtų daugiau galimybių rinktis.
 
Daugeliui mažų kino teatrų skaitmeninė įranga per brangi, todėl Komisijos strategijoje nustatytos įvairios galimybės gauti finansinę paramą, pavyzdžiui, pasinaudoti valstybės pagalba arba Europos regioninės plėtros fondo ar ES kino sektoriaus rėmimo programos MEDIA lėšomis. Perėjus prie skaitmeninių technologijų atsiras galimybė suskaitmeninti daugiau ankstyvuoju kino laikotarpiu sukurtų filmų ir taip išsaugoti juos ateities kartoms.
 
Už švietimą ir kultūrą atsakinga Komisijos narė Androulla Vassiliou sakė: „Dėl skaitmeninės revoliucijos filmus pradėta kurti, platinti ir rodyti kitaip. Šie pokyčiai Europos kinui teikia didžiulių galimybių. Naudojant skaitmenines technologijas galima sumažinti platinimo išlaidas ir taip pasiekti, kad pasaulyje Europos filmų būtų rodoma daugiau ir įvairesnių. Tikiuosi, kad netrukus skaitmeninių technologijų privalumais naudosis visi Europos kino teatrai, įskaitant nepriklausomus ir nekomercinius kino teatrus, dėl kurių Europos kino teatrų tinklas yra išskirtinis.“
 
Europoje skaitmeninės technologijos diegiamos lėtai dėl jų kainos ir nevienodų kino teatrų poreikių. Nedideliems kino rodytojams apie 75 tūkstančiai eurų kainuojantis naujas skaitmeninis projektorius ir serveris – didelė investicija.
 
Nuo 2007 m. Komisija pagal programą MEDIA skyrė 25 mln. eurų skaitmeninio kino iniciatyvoms ir kitiems novatoriškiems projektams paremti. 2010 m. pabaigoje ji planuoja pradėti naują programą, pagal kurią skaitmeninimui bus skirta dar 4 mln. eurų ir kuria visų pirma galės pasinaudoti daugiausia Europos filmus rodantys kino teatrai.
 
Kad nuo kino juostų pereitų prie skaitmeninių technologijų, Mažosios Lenkijos vaivadijos, Portugalijos Šiaurės, Centro ir Alentežo regionų ir Vokietijos Žemutinės Saksonijos žemės nekomerciniai kino teatrai paramą gavo iš Europos regioninės plėtros fondo. Šiuo tikslu pasinaudoti ERPF lėšomis ketina ir tam tikri Prancūzijos regionai.
 

Komisijos strategija siekiama ne tik spręsti finansinius klausimus, bet ir užtikrinti, kad:

• būtų išnaudotos standartizavimo teikiamos galimybės;

• prie skaitmeninių technologijų būtų pereita kuo greičiau, kad nebūtų išlaidaujama kuriant ir juostines, ir skaitmenines filmų versijas ir nereikėtų dvigubos platinimo ir rodymo sistemos;

• kino teatruose, kuriuose įdiegtos skaitmeninės technologijos, būtų užtikrinta ir padidinta Europos filmų įvairovė;

• siekiant išsaugoti kino paveldą, būtų investuojama į mokslinius tyrimus, įrangą ir profesinį mokymą.

Pagrindiniai faktai
 
Europos Sąjungoje eiti į kiną dar niekada nebuvo taip populiaru: 2008 m. parduota 925 mln., o 2009 m. – jau 981 mln. bilietų (šaltinis – Europos audiovizualinio sektoriaus stebėjimo tarnyba).
 
2009 m. Europoje už bilietus gauta 6,3 mlrd. eurų – 12 proc. daugiau nei 2008 m. Europos kino sektoriaus rinkos dalis atitiko 27 proc. visų Europoje už bilietus gautų pajamų.
 
ES sukurtų filmų Europos Sąjungoje platinama gerokai daugiau nei filmų, kurie sukurti ne ES, tačiau jų užimama rinkos dalis ne visada atspindi šias tendencijas. Pavyzdžiui, 2008 m. Europos Sąjungoje pristatyti 167 JAV filmai, o ES 27 sukurtų filmų platinta 726. Tačiau iš dalies dėl finansinio Amerikos platintojų pajėgumo JAV filmų rinkos dalis ES 27 buvo maždaug 65 proc. (šaltinis – Europos audiovizualinio sektoriaus stebėjimo tarnyba).
 
Paprastai daugiau Europoje sukurtų filmų rodoma ne dideliems tinklams priklausančiuose, o nekomerciniuose kino teatruose. Daugelis tokių kino teatrų priklauso tinklui „Europa cinemas“, kuriam pagal programą MEDIA parama teikiama nuo 1995 m. Tinklui priklauso ES 27 ir Europos ekonominės erdvės valstybių 443 miestuose įsikūrę 770 kino teatrų, kuriuose yra 1 945 kino salės.
 
2007–2013 m. Europos kino sektoriui paremti pagal programą MEDIA bus skirta 755 mln. eurų. Šis finansavimas padeda geriau platinti ir aktyviau populiarinti Europos filmus ir didinti sektoriaus konkurencingumą.
 
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas Europos kino bendrovėms gauti finansavimą ir paremti tokias jų pastangas, 2010–2013 m. iš naujo MEDIA Gamybos garantinio fondo bus suteikta 8 mln. eurų paskolų garantijų – ateityje tai galėtų būti viena iš skaitmeninimo spartinimo priemonių.


Šiame straipsnyje: kinas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo nustebins „Mokslo sala“?
    Kuo nustebins „Mokslo sala“?

    Praėjusį ketvirtadienį iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai padėjo stiprius pamatus Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius sav...

    5
  • „Facebook“ griežtina kovą su propaganda
    „Facebook“ griežtina kovą su propaganda

    „Facebook“ ketvirtadienį pranešė griežtinantis saugumą, siekiant atremti vyriausybių ir kitų subjektų pastangas skleisti dezinformaciją ar manipuliuoti diskusijomis dėl politinių priežasčių. ...

    3
  • NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų
    NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų

    Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. ...

  • „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą
    „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą

    Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. ...

  • Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės
    Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės

    Agurkų sėklos languose, stiklainiuose spalvotos salotos, o termostate pačių augintos bakterijos – taip atrodo VII forto kazematų laboratorija, kur jaunieji išradėjai griauna mitus, esą chemija – baubas, o fizika – džiunglės. ...

  • Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės
    Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės

    Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui  primena anekdotinę istoriją. „[Soviet...

  • Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų
    Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų

    Penktadienį prasidėjo 10 dienų truksiantis informatiškiausias studentų festivalis „InfoShow“. Tradiciškai renginių maratoną pradėjo jau penkioliktus metus rengiama elektroninio sporto fiesta „InfoShow Lan Party“. Le...

  • „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?
    „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?

    Varle.lt specialistų manymu, naujieji „Samsung“ flagmanai tikrai gali drąsiai pretenduoti į geriausių 2017 metų išmaniųjų telefonų titulą. Pagal kai kuriuos parametrus jie lenkia net naujausią „Apple“ išmanųjį....

    1
  • „Galaxy A5 <span style=color:red;>(2017)</span>“: kuo išskirtinis?
    „Galaxy A5 (2017)“: kuo išskirtinis?

    Praeitų metų „Samsung Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serija dizaino požiūriu buvo labai vykusi. Telefonai atrodė labai stilingai, nors, pagal charakteristikas, šiek tiek nusileisdavo kai kuriems kinų analogams. Tenka pripažint...

  • Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?
    Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?

    Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atsitiktinai aptiktos fosilijos turbūt yra seniausi kada nors rasti grybai, daug senesni, nei iki šiol žinoti mokslui, ir dėl jų tenka perrašyti šių organizmų, kurie nėra nei augalai, nei gyvūnai, ...

Daugiau straipsnių