Ekspertai NASA rekomenduoja sutelkti dėmesį į Marsą

NASA artimiausiais dešimtmečiais turėtų skirti dėmesį pastangoms nusiųsti į Marsą saulės energija varomą marsaeigį, o ne pilotuojamą misiją.

Tačiau to reikėtų imtis tik pavykus sumažinti kaštus, pareiškė mokslo ekspertų komisija.

Jų pateiktos rekomendacijos – Nacionalinės tyrimų tarybos ataskaitos dalis. Joje raginama 2013–2022 metais rengti planetų tyrimo misijas, „galinčias pateikti naujų svarbių atradimų apie Saulės sistemą“, praneša naujienų agentūra AFP.

Ataskaita pateikta tuomet, kai įstatymų leidėjai atidžiai nagrinėja siūlomą 2012 metų NASA biudžetą, o visuomenė spaudžia agentūrą surasti naują būdą, kaip, šiemet užbaigus daugkartinių erdvėlaivių programą, toliau gabenti astronautus į kosmosą.

„Komitetui nerimą kelia tai, kad, kaip parodė netolima praeitis, žmonių pilotuojami kosminiai skrydžiai gali užgožti kosmoso mokslo programas“, – teigė jis, skatindamas imtis apsaugos priemonių ir atskirti mokslo plėtrą skatinančių kosminių misijų ir žmonių skrydžių biudžetus.

„Žmogiškieji tyrinėjimai gali pateikti svarbių galimybių skatinti mokslo plėtrą, tačiau mokslas nėra pirminė motyvacija. Jei patirtis su „Apollo“ yra taikytina gairė, robotų misijos į susidomėjimą keliančius objektus neabejotinai žengs pirmiau nei žmonių nusileidimai“, – sakė komitetas.

Marso projekto, formaliai vadinamo „Mars Astrobiology Explorer Cacher“ (MAX-C) tikslas – padėti mokslininkams išsiaiškinti, ar raudonojoje planetoje kada nors egzistavo gyvybė. Jį kartu su Europos kosmoso agentūra ketina pradėti 2018 metais.

„Marso paviršius saugo žinias apie seniausią Saulės sistemos istoriją. Šioje planetoje esančios sąlygos gali būti panašios į buvusias Žemėje tuomet, kai atsirado gyvybė. Dabar įmanoma pasirinkti vietą Marse, iš kurios būtų galima paimti mėginius. Tai padėtų išsiaiškinti, ar planeta kada nors buvo gyvybės buveine“, – teigiama ataskaitoje.

Tačiau dabartiniai marsaeigių planų mastai yra per platūs ir turi būti susiaurinti, kad būtų galima sutaupyti milijardus dolerių išlaidoms, kurios, nepriklausomų ekspertų vertinimų, sieks 3,5 mlrd. dolerių, ir tuo pačiu užtikrinti, jog agentūra iš to gaus naudos.

Antrasis NASA prioritetas turėtų būti ledinio Jupiterio palydovo Europos, kuriame potencialiai gali egzistuoti gyvybei tinkamos sąlygos, tyrimas, teigė taryba.

 „Šis palydovas, galbūt turintis didžiulį popaviršinį vandenyną, įsispraudusį tarp potencialiai aktyvaus silikatinės centrinės srities ir labai dinamiško ledo dangos paviršiaus, pateikia vieną daugiausiai vilčių teikiančią nežemiškai gyvybei tinkamą aplinką Saulės sistemoje“, – sakoma dokumente.

Tačiau pažymima, kad ir čia galima būtų sumažinti per nelyg dideles išlaidas, nes priešingu atveju atsiras „nepriimtinas programų disbalansas, eliminuojantis per daug kitų svarbių misijų“.

Manoma, kad projekto „ Jupiter Europa Orbiter“ (JEO) kaina 2015 metais sieks 4,7 mlrd. dolerių.

„Tad nors komitetas rekomenduoja JEO kaip antrą prioritetinę misiją, nedaug atiliekančią nuo MAX-C, ji turėtų vykti 2013–2022 metų laikotarpiu tik tuo atveju, jei dėl pokyčių NASA biudžete tai bus įmanoma neeliminuojant kitų rekomenduojamų misijų“, – sakoma ataskaitoje.

Šią ataskaitą užsakė NASA ir Nacionalinis mokslo fondas. Rekomendacijos parengtos remiasi tuo, kokią mokslinę naudą teikia 1 investuotas doleris, siekiant misijų ir įvairių tyrimo objektų Saulės sistemoje balanso ir vertinant technologinį pasirengimą.

Prezidento Baracko Obamos Kongresui pateiktame 2012 metų biudžeto projekte siūloma 5 metams užšaldyti NASA išlaidas ir agentūrai iki 2016 metų nustatyti 18,7 mlrd. metinį biudžetą. Tai 1,6 proc. mažiau nei lėšos, kurias NASA nori išleisti rugsėjį besibaigiančiais 2011 fiskaliniais metais.


Šiame straipsnyje: maršas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių