Eksperimento dalyviai „nusileido Marse“

Pusantrų metų eksperimente, kuriame imituojama misija į Marsą, dalyvaujantys savanoriai priartėjo prie svarbaus misijos etapo.

Trys iš šešių projekto dalyvių šeštadienį „nusileido ant Marso paviršiaus“, o pirmadienį jų laukia pirmasis „pasivaikščiojimas raudonojoje planetoje“. Ir visa tai vyks Maskvoje įsikūrusiame tyrimų centre.

„Imituojamas nusileidimas sėkmingai baigtas 12 val. Maskvos laiku“, – teigė Rusijos biomedicinos problemų istituto, drauge su Europos kosmoso agentūra vykdančio projektą, atstovas spaudai.

Nusileidimas reikš, kad eksperimentas jau beveik įpusėjo. Jo metu savanoriais 520 dienas praleis atskirti nuo pasaulio. Taip bandoma ištirti, kokį poveikį žmogui turėtų ilga kelionė į Marsą, praneša naujienų agentūra AFP.

Pirmieji savanorių iš Italijos, Rusijos ir Kinijos žingsniai Marse bus transliuojami skrydžių valdymo centrui, kuris stebi tikras kosmoso misijas.

6 žmonių iš Europos, Rusijos ir Kinijos komanda nuo birželio uždaryta į natūralaus dydžio kosminio laivo maketą. Misijos „Mars-500“ metu tiriamas psichologinis 18 mėnesių trukmės skrydžio poveikis.

Savanoriai, tarp kurių – inžinieriai, medikai ir fizikas, patalpinti į erdvėlaivį, kurio ilgis – 20 metrų, o plotis – mažiau nei 4 metrai.

Jie negali naudotis telefonu, tačiau palaiko ryšį elektroniniu paštu ir radijo ryšiu, nors jie veikia su tam tikru uždelsimu. Projekto dalyviai valgo tokį patį maistą, kaip ir astronautai.

Marso paviršiuje nusileis rusas Aleksandras Smolejevskis, italas Diego Urbina ir kinas Wang Yue. Tuo metu prancūzas Romainas Charlesas bei rusai Suchrobas Kamolovas ir Aleksejus Sitevas „liks orbitoje“ kitame modulyje.

Stebint viso pasaulio žiniasklaidai, A. Smolejevskis ir D. Urbina apsirengs modifikuotus rusiškus „Orlan“ kosminius kostiumus ir pirmadienį pirmą kartą paliks kapsulę. Iš viso numatyta atlikti tris išėjimus į kosmosą.

Numatyta, kad pas „orbitoje“ likusius ir aplink raudonąją planetą skriejančius kolegas jie grįš vasario 27 dieną.

Beveik mėnesį įgula aplinkoje, kuri imituoja esančią Marse, atliks mokslinius eksperimentus. Įgula mano, kad į Marso orbitą jie įskrido vasario 1 dieną. Eksperimento vykdytoja iš Europos kosmoso agentūros Jennifer Ngo-Anh tvirtino, kad astronautai į savo darbą žiūri labai rimtai.

„Jie atliks viską taip, tarsi tai būtų tikra misija Marse“, – kalbėjo ji. „Žinoma, tikros kelionės į Marsą metu susiduriama su kitais iššūkiais, pavyzdžiui, trauka ir radiacijos problema“, – pridūrė ji.

Anot jos, nepaisant monotonijos ir ankšto būsto, įgulos nariai yra „labai motyvuoti ir entuziastingi“. Ji pridūrė, kad nė vienam jų nekilo medicininių problemų.

Planuojama, kad jų erdvėlaivis į Žemę grįš lapkritį. Tuomet izoliacijoje jie bus praleidę 520 dienų.

Tas pats Maskvos institutas anksčiau atliko eksperimentus, susijusius su ilgai užsitęsusia nesvarumo būsena. Tuomet savanoriai praleido savaitę gulėdami vonioje. Praėjusiais metais 6 savanoriai imitavo 105 dienų kosminį skrydį.

Rusija planuoja tikrą pilotuojamą misiją į Marsą pasiųsti per artimiausius 20–30 metų, greičiausiai bendradarbiaujant su JAV kosmoso agentūra NASA.


Šiame straipsnyje: maršas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių