Egzaminai – tik kelio pradžia. Kaip įveikti baimę?

Skaičiuojant paskutines paskutiniųjų mokslo metų savaites prieš akis išnyra bekraštė bedugnė it kosmoso juodoji skylė – egzaminai. Kliūtis, kurios neperžengus gyvenimas sustos, – mintis, kuria it sparčiai plintančiu virusu užsikrečia visi abiturientai.

Kaip prisijaukinti šį baubą? Kaip susitaikyti su nesėkme ir paversti ją metų sėkme. "Pagalvokite ir apie tai, kad kasmet tūkstančiai jaunuolių laiko egzaminus ir juos išlaiko. Juk nesate prastesni už juos, tiesa?" – abiturientams pataria psichologė Jurga Raudienė.

– Kaip psichologiškai pasiruošti artėjantiems egzaminams?

– Pasiruošimas prasideda nuo pasirinkimo: ką noriu veikti toliau? Sunkiausia yra tiems, kurie net pasibaigus egzaminams nežino, ko išties nori. Kitas labai svarbus žingsnis – planuoti laiką. Žinodami preliminarią egzaminų sesiją, susidėliokite, kiek ir kada galite skirti laiko pasirinktam dalykui. Tuomet pradėkite ruoštis.

Dažnai kyla panika, kai matome prieš save didelį medžiagos kiekį, todėl klausiame savęs: kaip visa tai reikės išmokti? Juk labiausiai nerimaujame ne tada, kai ką nors darome, o tada, kai dar nieko nedarome, tačiau matome prieš save labai didelę užduotį. Todėl pradėkite nuo mažų žingsnelių, nesitikėdami per dvi dienas pakartoti visas matematikos formules, kurias mokėtės dvylika metų, – geriau susiplanuokite, kokį skyrių išanalizuosite jau šiandien, ir imkitės darbo.

Dar vienas svarbus dalykas – pertraukos mokantis. Trumpas pertraukas reikėtų daryti ne rečiau kaip kas 40 min. Jei šis laikas viršijamas – informacija prasčiau įsisavinama. Klysta abiturientai, kurie šešiolika valandų per parą mokosi, keturias – miega, o likusias skiria pavalgyti ar kitiems reikalams. Yra rekomenduojama per mokymosi savaitę skirti du vakarus ir vieną ištisą dieną poilsiui.

Nepamirškite, kad geram rezultatui svarbus tiek darbas, tiek galimybė pailsėti smegenims. Atėjo egzamino diena? Kartais atrodo, kad niekas kitas nejaučia tokios stiprios baimės, tačiau iš tiesų nerimaujate ne vieni. Tokią dieną esate kaip bėgikai prie tos pačios starto linijos. Pagalvokite ir apie tai, kad kasmet tūkstančiai jaunuolių laiko egzaminus ir juos išlaiko. Juk nesate prastesni už juos, tiesa?

Nebūkite minioje, kurioje yra daug panikuojančių. Būtų gerai, jei šalia turėtumėte draugą, su kuriuo galėtumėte tiesiog pajuokauti. Tėvai? Jų vaidmuo labai svarbus. Pastebėjau tokį dalyką, kad baimė neišlaikyti egzamino dažnai yra labai susijusi su baime nuvilti tėvus ir su galima jų reakcija. Žinoma, visi suaugusieji nori gero, tačiau kartais nuolat primindami, koks baisus išbandymas laukia, jie patys nenorėdami augina ir taip didelę įtampą. Tačiau dažnai daug naudingiau būtų skirti laiko ir padėti vaikams mokytis, surasti reikiamą informaciją ar tiesiog priminti: "Tau metas pailsėti", jei sūnus ar dukra dvylika valandų nesitraukia nuo knygų.

– Egzaminų rezultatai prastesni, nei buvo tikėtasi. Įstoti į universitetą nepavyko. Kaip su tuo susitaikyti?

– Norint tokioje situacijoje išvengti didelio šoko, ruošdamiesi egzaminams iš anksto apgalvokite, ką darysite, jei taip nutiks. Iš anksto pasiruošus įvykiui, į jį reaguojame švelniau. Aptarkite tai su tėvais, juk būtent jų nusivylimo dažniausiai bijomasi. Nebijokite paliūdėti dėl nesėkmės. Tai natūralu. Kad ir kaip būtų, prisiminkite, kad ilgalaikė savigrauža neduos jokio rezultato – situacijos šiemet ji nebepakeis.

Kaip elgtis neįstojus į universitetą, specialybę, apie kurią ilgai svajota? Stoti bet kur – nepatarčiau. Jei per papildomą priėmimą įstosite į nenorimą specialybę, greičiausiai tai tebus laiko gaišimas. O į metus, kuriuos praleisite laukdami šanso vėl stoti į norimą studijų programą, galite žiūrėti dvejopai: kaip į tragediją arba kaip į galimybę.

Ar tikrai įvyko kas nors nepataisomo? Tą laiką skirkite veiklai, kuriai besimokydami jo nebeturėsite. Galite įsirašyti savanoriu į visuomeninę organizaciją, susirasti darbą arba tiesiog stoti į profesinę mokyklą, įgyti specialybę ir tuomet stoti į universitetą arba kolegiją. Tiesa, yra abiturientų, kurie sąmoningai niekur nestoja vos tik baigę vidurinę mokyklą. Kodėl? Per tuos metus jie labiau subręsta, apsisprendžia, ko iš tiesų nori.

– Jūsų akimis, kokios yra priežastys, dėl kurių abiturientai pasirenka, ką sudijuoti?

– Konkrečią mokymo įstaigą jaunuoliai renkasi dėl kelių priežasčių: prestižo, apie kurį sprendžiama pagal mokymo įstaigų reitingus arba tiesiog studijavusiųjų nuomones, einančias iš lūpų į lūpas. Kitų pasirinkimą lemia galimybės – jie renkasi tai, ką gali sau leisti (pvz., dėl materialinės padėties gali studijuoti tik gimtajame mieste).

Beje, kai kas renkasi ne tiek profesiją, kiek apskritai studijas "kažkur". Didelė dalis abiturientų, rinkdamiesi studijas, gerai apgalvoja ir žino ko nori, tačiau vis dar kartais renkamasi tai, kas tiesiog populiaru, gražiai skamba ar turėtų garantuoti gerą atlyginimą (tačiau nepasidomima realiomis įsidarbinimo galimybėmis). Visgi kalbant apie visumą, daugėja jaunuolių, kurie sąmoningai ieško savo kelio, kuris ne visada atitinka šeimos lūkesčius ar visuomenėje priimtus populiarumo standartus.

– Kodėl, jūsų nuomone, daugėja norinčiųjų studijuoti užsienyje?

– Šiuo metu tiek Lietuvos, tiek užsienio universitetai daug dėmesio skiria savireklamai. Anksčiau mes prašydavome, kad jų atstovai ateitų į mokyklas, dabar jie patys prašosi ateiti. Informacija, pateikiama apie studijas užsienyje, – labai graži. Esą ten lengva mokytis, lengva dirbti ir t.t. Kita priežastis, kodėl jaunimas renkasi studijas svetur, – tėvai, kurie nuolat kalba, kad Lietuvoje nemato perspektyvų. Daug kas tikisi, kad užsienyje viskas kitaip, tačiau tie lūkesčiai ne visada pasiteisina. Kiek laiko stebiu šią tendenciją? Keletą metų. Tačiau šiemet norinčiųjų kelti sparnus – kaip niekada daug. Klausiu jų: baigę studijas grįšite ar liksite? Tų, kurie norėtų grįžti atgal, – labai mažai. Tad kalbos, kad po studijų užsienyje į Lietuvą grįš geri specialistai, nėra visiška tiesa.

– Studijos užsienyje, sostinėje, būtinai – universitete. Kodėl jaunuoliams atrodo, kad mokytis kolegijoje nėra prestižas?

– Dažniausiai įtaką daro suaugusieji. Turbūt šį požiūrį nulėmė didelis nedarbas, kai į paprasčiausią nekvalifikuotą darbą kai kurie darbdaviai priimdavo tik žmones su aukštuoju išsilavinimu, kadangi galėjo pasirinkti iš daugelio darbuotojų. Nuo to laiko liko savotiška "nepakankamo išsilavinimo" baimė, o kolegijos tapatinamos su buvusiomis profesinėmis mokyklomis. Dažnas net nustemba, kad kolegijoje įgyjamas aukštasis išsilavinimas. Dirbu gimnazijoje. Vieni mokiniai čia mokosi labai gerai, kiti prasčiau ar prastai, tačiau absoliuti dauguma svajoja apie universitetus. Deja, bet kolegijos vis dar apipintos mitų ir jų nepagrįstai baiminamasi.

Specialistų patarimai abiturientams:

Svarbu save objektyviai įvertinti: nemanyti, kad esate pats geriausias, ar atvirkščiai –   visiškai save nuvertinti. Geriausia pasakyti sau: žinau tiek, kiek žinau. Tada lengviau susikaupti ir stresas per egzaminą bus mažesnis.

Netikėkite tokiais prietarais kaip "Mėlyni apatiniai neša sėkmę" arba "Egzamino rytą negalima valytis dantų – tuomet seksis", "Kad pasisektų, reikia į dešinį batą po kulnu  pasidėti 5 centų monetą". Visa tai – prietarai, patikrinti jūsų tėvų bendraamžių. Kita vertus, jei amuletas kišenėje ar koks ritualas jums padeda susikaupti, nuteikia pozityviai – kodėl gi ne? Tik, be viso to, išlieka būtinybė mokytis.

Jei matote, kad svajonių specialybė šiemet jums nepasiekiama, pažvelkite į tai kaip į likimo suteiktą dar vieną galimybę. Prisiminkite tėvų vaikystės draugą, kuris šešerius metus iš eilės stojo į mediciną, o galiausiai metė studijas po antro kurso. Prisiminkite garsius žmones, kurie ne iš karto rado savo tikrąjį kelią: aktorius Regimantas Adomaitis aktorystės įstojo mokytis jau turėdamas Vilniaus universiteto fizikos-matematikos fakulteto diplomą, aktorius Marius Jampolskis pirmiausia buvo įstojęs į Kauno technologijos universiteto eksporto inžinerijos specialybę.

Kita vertus, per šiuos metus galite bandyti įsidarbinti sferoje, kuri jus traukia, padirbėti kad ir menkai kvalifikuotą darbą. Gal padirbėjus ligoninės priimamajame baltas gydytojo chalatas nebeatrodys toks patrauklus?

Egzaminai sėkmingai išlaikyti ir studento pažymėjimas jau beveik kišenėje? Likusią vasaros dalį praleiskite ypač turiningai: pailsėkite nuo streso, pasisemkite sveikatos ir energijos – žygis pasirinktu keliu tik prasideda.

Svarbu žinoti tėvams:

Nuo to, kaip jūsų vaikai išgyvens egzaminų stresą ir kaip elgsis sužinoję jų rezultatus, didele dalimi priklauso nuo jūsų. Spinduliuokite ramybe per parengiamąjį laikotarpį, drąsinkite vaiką, jei paaiškės, kad jis neįstojo į pasirinktą mokyklą.

Nuo to, ar vaikas šiuos metus praleis tuščiai, taip pat labai daug priklauso nuo jūsų. Gal pinigus, kuriuos ketinote išleisti kelionei į užsienį, geriau skirti papildomiems  korepetitoriaus užsiėmimams? Gal verta padovanoti vaikui nesudėtingo amato kursus – pvz., floristikos, užsienio kalbos, fotografijos, masažo ir t. t.,  kuriuose įgytos žinios pravers, kai jau būdamas studentas vaikas norės užsidirbti smulkioms išlaidoms.

Nerodykite vaikams savo nusivylimo jais. Geriausiai išvis atsikratykite to jausmo. Pamąstykite: gal jūs viso labo norite, kad vaikas įgyvendintų svajonę, kurios nepasiekėte patys?


Šiame straipsnyje: egzaminai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Žema studijų Lietuvos universitetuose kokybė, aukšta studijų kaina, katastrofiško lygio bedarbystė verčia rimtai pagalvoti apie Lietuvos jaunimo parengimą studijoms užsienyje. Juk tas studijas pabaigę jauni žmonės gautų gerą darbą, atsiųstų ar atvežtų pinigų, kuriais paremtų ir tėviškės ekonomiką. Nelabai protinga būtų kepti bedarbius Lietuvai ar juodadarbius užsieniui iš mūsų gražaus ir gabaus jaunimo. Vidurinės mokyklos turėtų pagerinti konsultavimą, kaip ir kur geriau įstoti užsienyje. Svarbūs būtų ir patarimai apie pigesnes studijų vietas pasaulio universitetuose. Įstojus į vieną geriausių pasaulio universitetų École Normale Supérieure Prancūzijoje tektų mokėti tik £180 per metus, kai Didžiojoje Britanijoje panašus išsilavinimas kainuotų £9,000 per metus. Tiems, kurie nesimoko ir nenori mokytis prancūzų kalbos, taip pat yra didelis pasirinkimas ne vien tik Didžiojoje Britanijoje. Anglų kalba greitai tampa pasauline švietimo kalba. Maastrichte Niderlanduose aukštai vertinamos bakalauro studijos anglų kalba kainuoja 1 672 eurus arba £1,430 per metus. Universiteto koledže Maastrichte dėstoma platesnė programa, primenanti geriausius JAV humanitarinius universitetus. Vokietijoje bei Prancūzijoje studijos anglų kalba yra dar pigesnės. Turime pasirinkimą iš 2400 programų anglų kalba tik neangliškai kalbančiose Europos valstybėse. Galima studijuoti mediciną San Raffaele Universitete Milane, Italijoje, ekonomiką Aarhus Universitete Danijoje, jurisprudenciją Leidene, Niderlanduose, verslo vadybą IE Verslo Mokykloje Madride, Ispanijoje. Studentai iš Lietuvos gali paimti visus kursus anglų kalba Pekino universitete Kinijoje, užsirašydami papildomai nemokamiems kinų kalbos kursams. Pasirinkimas yra tikrai nemažas. Nemanau, kad mūsų valdžia rimtai apie jį pagalvojo, įvesdamą Lietuvos studentams riziką paskęsti tokiose žiauriose skolose, su kuria susiduriama, pasirenkant studijuoti Lietuvoje. Kam bausti lietuvius už tai, kad jie svajoja ir bando gauti išsilavinimą lietuvių kalba? Bet įstatymai jau priimti. Lietuvos studijų sistema jau pasikeitė. Laikas mums visiems prisitaikyti prie to, ką turime. Tai, ką turime, gana negražiai atrodo. Nusirašinėjimai ir kitos apgavystės yra dažni atvejai. Deja, jie turi rimtas pasekmes. Jei grupė, kurioje gerai mokaisi, puikiai nusirašinėja, arba pasamdo parašyti jiems puikius kursinius darbus, tai tavo gero mokymosi neužteks, nes rezultatai bus prastesni, negu tų apgavikų. Teks toliau Lietuvoje brangiai mokėti už studijas. Sukūrėme sistemą, kurioje kuo daugiau pinigų turi, tuo mažiau tau tenka mokėti. Tai kur tikroji nelaimė žmogui: studijuoti geriausiuose ar bent geruose pasaulio universitetuose, dirbti aukštos kvalifikacijos darbą už padorų uždarbį ar skursti Lietuvoje bedarbiu? Kodėl jūs bandote kvailinti laisvus jaunus žmones, slėpdami nuo jų emigracijos potencialą? Kodėl, taip naikindami lietuvių jaunimą, jūs dar drįstate vaizduoti pelėsiais padengtus patriotus?

To Kestas

To Kestas portretas
Ko Jūs čia spaminate per visus tinklapius tą patį per tą patį?

Kęstas

Kęstas portretas
Nes jūs tylite apie tai.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių