Dzūkijos miškus saugos naujos kartos priešgaisrinė technika

Ketvirtadienį, miškininko dienos išvakarėse, Alytaus miškų urėdijos padalinyje Kaniūkuose pristatyta automatinė antžeminė gaisrų stebėjimo sistema.

Techninį informacijos centrą iš miškų stebėjimo kameros dieną naktį pasieksiantis signalas praneš apie kiekvieną, netgi patį mažiausią ugnies židinį – atsiras galimybė greičiau reaguoti į miškų gaisrus. Miškininkų duomenimis, per metus Lietuvoje kyla 600-800 miško gaisrų, jie pažeidžia apie 300 hektarų plotą.

Naujoviška, pagal vokiečių firmos „Firewatch“ technologijas įrengta sistema pakeis miškų stebėjimui iki šiol tarnavusius bokštus. Vienas tokių yra Alytaus miesto teritorijoje, Radžiūnų piliakalnio link, antrasis – rajono teritorijoje, prie Sudvajų.

Alytaus miškų urėdo Vytauto Zeleniaus teigimu, kad ir pasenusius, bokštus išlaikyti nebuvo pigu, be to stebėjimą vykdė žmonės. „Bokšto aukštis, iš kurio buvo stebimas miškas, buvo 30-35 metrai, tuo tarpu nauja technika įrengta dukart aukščiau – apie 70 metrų aukštyje.

Kaip „Alytaus gidui“ sakė generalinės miškų urėdijos pavaduotojas Gintaras Visalga, Alytus – vienas iš 10 šalies regionų, kur miškų stebėjimas perduodamas „Firewatch“ technikai. Jos įrengimo ir miškininkų apmokymo darbų konkursą laimėjo „Telekontos“ bendrovė.

Pasak G. Visalgos, nemažai kainuojantis pirkinys buvo įsigytas po specialių vizitų Prancūzijoje ir Varėnoje vykusio technikos pristatymo ir peržiūros. Estijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse užsirekomendavusi sistema per keletą metų bus įrengta Kuršių Nerijoje ir 24-iose iš 42 Lietuvos urėdijų – ten, kur miškai, ypač vasarą pasižymi gaisringumu.

G. Visalga džiaugėsi, kad skirtingai nei Estijoje, kur įrengta už savas lėšas, Lietuvos miškininkai stebėjimo technikos įrengimui 30 mln. litų pritraukė iš Europos sąjungos „Miškininkystės potencialo atkūrimo ir prevencinių priemonių įdiegimo” programos, 14 mln. lt pridės savų lėšų.

Naujosios technologijos, pakeisiančios miškų stebėjimą iš žmogaus akimi „ginkluotų“ bokštų, kasmet duos beveik 2 mln. litų ekonominį efektą – bokštų nereiks prižiūrėti, atnaujinti, tiekti elektros energiją. Be to 250 sezoninių darbininkų Lietuvos miškų urėdijose galės dirbti tiesioginį darbą, o ne miško stebėjimą. Vyriausiojo miškininko Sigito Kvedaro skaičiavimu, Alytaus miškų urėdijoje bokštuose budėdavo 6-8 žmonės.

Automatinės gaisrų stebėjimo sistemos atidaryme Kaniūkuose apsilankęs Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas domėjosi, ar naujoji technika tokį pat stebėjimą vykdys ne tik urėdijų, bet ir privačiuose miškuose. Rajono vadovui buvo atsakyta, kad gaisrų židiniai bus fiksuojami ne tik valdiškuose miškuose. Susirinkusieji pritarė A. Vrubliausko minčiai, kad miškininkų turima bendroji automatinė gaisrų stebėjimo sistema ateityje galėtų būti jungiama į vieną informacinį tinklą su gaisrininkais ir tapti dar operatyvesnė.

Automatinę antžeminę gaisrų stebėjimo sistemą sudaro detektoriai, komunikacijos įranga ir stebėjimo pultas. Detektorius, sudarytas iš judesio mechanizmo ir 18 kg sveriančios kameros, sumontuotos GSM operatorių bokštuose. Aplink sukdamasis detektorius kaskart vertins stebimos teritorijos vaizdus, miške pasirodžius dūmams - į centrinį pultą perduos pavojaus signalus. Detektoriaus apžvalgos spindulys siekia 15, maksimalus - 40 km. Lietuvos miškus „saugos“ 82 detektoriai, „padengsiantys“ miškų urėdijas, o taip pat ir dalį privačių miškų teritorijų.

Šiame straipsnyje: Miškų gaisraiKauno regionas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių