Dirbtinis intelektas: žalia šviesa robotams

Neįtikėtina, tačiau mes su dirbtiniu intelektu susiduriame kiekvieną dieną, patys to nesuprasdami.

Dr. Gražvydas Felinskas teigia, kad termino „Dirbtinis intelektas“ autorius ir vienas iš pionierių kompiuterio „mąstymo” srityje - J. McCarthy (1927-2011), o dirbtinio intelekto gimtadienį galimę švęsti nuo 1956 m. Lektorius teigė, jog pagal vieną iš paprasčiausių apibrėžimų dirbtinis intelektas gali būti apibūdinamas kaip programinė/kompiuterinė sistema, imituojanti žmogaus mąstymą.

Pasak mokslininko, pastaruoju metu atradimai dirbtinio intelekto srityje naudojami daugelyje mūsų gyvenimo sferų, nors kartais mes apie tai net nepagalvojame. Pasirodo, dirbtinis intelektas naudojamas ne tik specialiose srityse, kaip karinė technika, mokslo tyrimai, tačiau ir kompiuterinėje technikoje ar paprasčiausiuose buities prietaisuose.

Žalia šviesa robotams

Buvo pristatyta keletas garsiai pasaulyje nuskambėjusių pastarojo meto dirbtinio intelekto pasiekimų ar kūrinių. „1997 m. „Deep Blue” šachmatų programa nugalėjo šachmatų čempioną Garry Kasparovą. Po poros metų kompanija „Sony” sukūrė AIBO, dirbtinio intelekto naminį gyvūną. Jame integruota daug įvairių išradimų susijusių su atpažinimais.

Šis gyvūnas daugelio jutiklių, kamerų, mikrofonų pagalba, gali atpažinti aplinką. Tai yra vaikščioti niekur neatsitrenkdamas, girdėti ir pats skleisti garsus. 2000 pasirodė kompiuterinis žaidimas „Sims”, kuriame panaudoti pažangūs dirbtinio intelekto metodai, išleistas po penkių metų kūrimo”, - pasakojo G. Felinskas.

Dar vienu pasiekimu diegiant dirbtinį intelektą tapo tos pačios japonų firmos „Sony” robotas „Qrio”. Pasak mokslininko, „Sony” kompanijos suprojektuotas robotas-humanoidas buvo išties novatoriškas išradimas. „Roboto ūgis yra 58 cm, svoris – 7,3 kg. Įstatyti 38 servamotorai „Qrio” leidžia laisvai judėti ir gerai koordinuotis.

Robotas gali greitai judėti, imti daiktus, kilti laiptais, šokti ir išlaikyti pusiausvyrą stovėdamas ant vienos kojos. Jis moka 60000 žodžių įvairiomis pasaulio kalbomis, gali atpažinti veidus, klausyti komandų, kaip tvirtina jo kūrėjai, „protingai“ klausinėti priklausomai nuo situacijos. Robotas pristatomas kaip pirmas dvikojis robotas, galintis bėgioti (bėgimu suprantamas judėjimas, kai abi kojos vienu metu neliečia žemės)”, - išradimą apibūdino G. Felinskas.

Kompiuteriniai žaidimai ir filmai – alternatyvus pasaulis

Pasak Šiaulių universiteto dėstytojo, šiuo metu egzistuoja gana daug kompiuterinių programų, kurios naudojasi dirbtinio intelekto technologijomis. „Vis daugiau iš dirbtinio intelekto srities idėjų semiasi žaidimų industrija. Laikui bėgant išleidžiami nauji žaidimai tobulėja daugybėje sričių – ne tik grafikoje, scenarijuose, valdyme, bet ir dirbtinio intelekto srityje. Šiuolaikiniai žaidimai leidžia žaidėjams atsidurti žaidimų kūrėjų pasaulyje”, - teigė mokslininkas.

G. Felinsko teigimu, sparti pažanga matosi ir naujausiuose kompiuterinių žaidimų pramonės produktuose. Pasitelkus dirbtinį ineteltą, į žaidimą įtraukiamas visas žmogaus kūnas, naudojami kompiuterinio matymo ir vaizdo apdorojimo metodai - žaidėjas neprivalo dėvėti specialios sekimo įrangos ar aprangos.

Lektoriaus teigimu, vis labiau tobulėja ir kompiuterinė animacija, dirbtinio intelekto pritaikymas kuriant filmų scenas ar vaizdo efektus. Ypač plačiai naujausios dirbtinio intelekto technologijos pradėtos naudoti nuo itin populiaraus filmo „Žiedų valdovas“ (2001-2003), kuriame masinėms mūšių scenoms modeliuoti buvo pasitelkta galinga daugiaagentė programinė sistema MASSIVE. Po to sekė visa eilė garsių filmų, kuriuose pasitelktos tokios pat technologijos.

Automobilis be vairuotojo taps ateities transportu?

Dar viena sritis, kurioje vis plačiau diegiami dirbtinio intelekto išradimai, yra transportas. Mokslininkai vis garsiau kalba apie ateities automobilius, kuriuos vairuos specialios programos, o žmonės galės mėgautis komfortu.

„Vienas tokių automobilių yra garsusis pats vairuojantis „Google” automobilis, kuriame  pritaikyta daugybė techninių ir programinių atpažinimo sprendimų”, - pasakojo Šiaulių universiteto dėstytojas. Paskaitoje buvo pateikta ir daugiau dirbtinio intelekto pritaikymo galimybių, kuriomis naudojamės jau dabar. „Dauguma vairuotojų jau dabar naudojasi dirbtinio intelekto suteikiamomis galimybėmis. Štai kad ir navigacinės, asistuojančios sistemos, pagalbos iškvietimas, avarinės sistemos yra naujausių šios srities atradimų pritaikymo sfera”, - sakė jis.

Mokslininko teigimu, technologijos skverbiasi į įvairias žmogaus veiklos sritis ir tai tampa įprastais dalykais. “Klausimas, ar dirbtinis intelektas kaip visuminis subjektas bus sukurtas, vis dar išlieka ginčų objektu. Pasigirsta drąsių nuomonių, jog fantastiniuose filmuose pateikiamos idėjos gali virsti realybe jau 2027-2029 metais. Vis dėlto skeptikai linkę tuo abejoti. Kad ir kaip būtų, roboto norai neturi kelti grėsmės žmogui,” – įsitikinęs dr. G. Felinskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių