- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Amerikos mokslininkai aptiko tvirtų užuominų, kad Higgso bozonas egzistuoja ir buvo sukurtas Ilinojuje esančiame dalelių greitintuve, rašo LiveScience.com.
Apie tai paskelbta likus vos kelioms dienoms iki konferencijos, kurioje bus pristatyta naujausia informacija apie Higgso bozono paieškos rezultatus Didžiajame hadronų greitintuve (LHC).
Jei fizikams pavyks patvirtinti Higgso bozono, paskutinės trūkstamos dalies standartiniame fizikos modelyje, egzistavimą, tai būtų vienas svarbiausių šio amžiaus mokslinių atradimų.
„Tai labai jaudinanti savaitė. Tai gali būti labiausiai jaudinanti savaitė fizikoje nuo pat to laiko, kai pats tapau fiziku“, – teigė Joe Lykkenas, teorinės fizikos specialistas iš Fermi nacionalinės greitintuvo laboratorijos („Fermilab“) Batavijoje, Ilinojuje.
Higgso bozonas, taip pat vadinamas „Dieviškąja dalele“, kaip manoma, paaiškina, kodėl kitos dalelės tyri masę. Teigiama, kad su ja susijęs energijos laukas, vadinamas Higgso lauku, paplitęs po kosmosą, o kai dalelės pro šį lauką keliauja, sąveika su juo joms suteikia masę.
„Fermilab“ mokslininkai paskelbė, kad susiaurino galimas masių, kurias Higgso dalelė, jei ji egzistuoja, gali turėti, ribas iki 115–135 gigaelenktronvoltų (GeV). Maždaug tokio dydžio yra protono masė. Šis atradimas – ilga ir kruopšti dalelių susidūrimų, vykdytų laboratorijos „Tevatron“ greitintuve, analizė. Šis įrenginys, didžiausias Jungtinėse Valstijose, išjungtas 2011 metais, tačiau mokslininkai vis dar tiria jo surinktus duomenis.
Dabar „Tevatron“ užtemdė didesnis ir galingesnis LHC, 27 kilometrų ilgio po žeme Prancūzijos ir Šveicarijos pasienyje įrengtas greitintuvas. LHC mokslininkai naujausius savo Higgso paieškos rezultatus žada paskelbti liepos 4-ąją.
Mokslininkaiužsiminė, kad LHC nedaug trūksta iki Higgso bozono atradimo, tačiau apie jį pranešti jie dar nepasiruošę.
„Žinau, kad 2012-ieji yra būtent tie metai, tačiau negaliu pasakyti, kad liepa yra būtent tas mėnuo“, – teigė Tomas LeCompte`as, Ilinojaus Argonne nacionalinės laboratorijos fizikas ir LHC ATLAS eksperimento komandos narys.
Praėjusį gruodį LHC mokslininkai paskelbė pastebėję užuominų to, kas gali būti Higgso bozonas, dalelių, kurios sveria apie 124 ar 125 GeV, pertekliuje. Tačiau tuomet tyrėjai dar neturėjo pakankamai duomenų, kad neabejodami galėtų tvirtinti, jog signalas rodė Higgso dalelę, o ne statistinį atsitiktinumą.
Moksle, prieš paskelbdami apie atradimą, fizikai laukia, kol statistika pasiekia lygį, vadinamą „5 sigma“, reiškiantį, jog tikimybė, kad signalas nėra tikras, lygi vienam iš 3,5 mln.
Šiuo metu „Tevatron“ rezultatai leidžia manyti, kad Higgso bozonas egzistuoja, tačiau dar nėra tokie tikslūs.
„Esame netoli 3 sigma. Tai reiškia, kad būčiau nusiteikęs lažintis iš jūsų namų, bet ne iš savo. Jei turėtume 5 sigma, lažinčiausi ir iš savo namų“, – aiškino „Fermilab“ tyrėjas Robas Roseris.
Tačiau „Fermilab“ komandos surinktų duomenų pakanka, kad tai būtų tvirčiausias iki šiol pareiškimas apie Higgso bozono egzistavimą. Nors LHC sugebėjo galimas dalelės masės ribas sumažinti dar labiau, jų gauti rezultatai yra ne tokie tvirti. Tačiau tai gali pasikeisti dar šią savaitę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...