Didžiulius ugnikalnių išsiveržimus galima numatyti

Didžiausių planetos ugnikalnių išsiveržimus galima numatyti likus keliems dešimtmečiams iki tai įvyksta, teigia tyrėjai. 

Uolienų kristalų iš Graikijos Santorino salos analizė leidžia manyti, kad prieš išsiveržimus po žeme ima sparčiai kauptis magma, o tai galima aptikti naudojant šiuolaikinius prietaisus. 

Tokie ugnikalniai gali pagaminti pakankamai pelenų ir dujų, kad laikinai pakeistų planetos klimatą, praneša BBC.   Naujasis tyrimas skelbiamas žurnale „Nature“. 

Vulkanologai didžiausius istorijoje ugnikalnių išsiveržimus vadina „kalderą formuojančiais išsiveržimais“, mat išspjaunama magma yra tokia gausi, jog Žemės paviršiuje ji palieka didžiulius įdubimus ir į kraterius panašius darinius, vadinamus kalderomis. 

Didžiausi šių ugnikalnių praminti „superugnikalniais“, o jų išsiveržimai gali padaryti pasaulinio masto žalos. 

Šie ugnikalniai gali neveikti šimtus tūkstančių metų, o tuomet staiga sprogti. Nors tyrėjai mano, kad seisminiai duomenys ir kiti rodmenys apie tai perspėtų likus keliems mėnesiams iki išsiveržimo, naujas tyrimas teigia, kad šiuos įvykius galima nuspėti daug anksčiau. 

„Kai ugnikalniai atbunda ir kai magma pradeda kilti į paviršių, skaldydama uolienas, ji pasiunčia signalus. Fiksuojami seisminiai signalai, paviršiaus deformacija, didėjanti dujų emisija paviršiuje – visa tai galima aptikti“, – kalbėjo tyrimo autorius Timas Druittas iš Blaise`o Pascalio universiteto Prancūzijoje. 

„Čia mes nagrinėjame, kas vyksta gelmėse dar prieš šiuos didžiulius išsiveržimus. Klasikiniu požiūriu, per ilgus ramybės periodus tūkstančius metų magma lėtai kaupiasi keliais kilometrais žemiau ugnikalnių ir galiausiai pratrūksta. Tačiau mes nustatėme, kad kelių dešimtmečių laiko tarpe yra pagreitėjusio magmos kaupimosi fazė, o tai stebėtinai trumpas laikas, turint omenyje tūkstančius metų ramybės, buvusios prieš išsiveržimą“, – teigė mokslininkas. 

Šio teiginio įrodymų mokslininkai rado išanalizavę pemzos uolienoje iš Santorini esančius kristalus. Prancūzijos, Šveicarijos ir Singapūro mokslininkai juos tyrė naudodami moderniausius instrumentus, tarp kurių – elektronų ir jonų mikrozondai. 

„Bėgant laikui atsirandantys kristalų sudėties pokyčiai nedaug pasako apie tai, kaip evoliucionavo pati magma. Mes nustatėme, kad visi kristalai magmoje atsirado likus keliems dešimtmečiams iki išsiveržimo“, – kalbėjo T. Druittas. 

Kalderas formuojančių ugnikalnių galima aptikti visame pasaulyje, nors manoma, kad visi jie šiuo metu yra ramybės būsenoje. Tarp šių vietovių – Yellowstone`o nacionalinis parkas Jungtinėse Valstijose, Campi Flegrei Italijoje bei Santorinas su aplinkinėmis salomis. 

Santorini saloje prieš 3,6 tūkst. metų įvykęs išsiveržimas vadinamas „Mino“ išsiveržimu, mat jis įvyko Mino civilizacijos, klestėjusios netoliese esančioje Kretos saloje, valdymo aukso amžiuje. Anksčiau manyta, kad būtent tai nulėmė civilizacijos žlugimą. 

Tokių įvykių numatymas prieš keletą metų, o ne mėnesių, gali būti gyvybiškai svarbus, įsitikinęs T. Druittas. 

„Mes teigiama, kad kalderos ugnikalniai, net ir esantys atokiuose pasaulio regionuose, turėtų būti stebimi naudojant labai jautrius šiuolaikinius instrumentus, kurie fiksuotų šiuos giluminius signalus, galinčius reikšti ugnikalnių pabudimą“, – kalbėjo jis. 

„Jei viduryje Europos dabar įvyktų tokio masto išsiveržimas, jo pasekmės būtų didžiulės, o kelių mėnesių gali nepakakti susitelkti ir imti veikti“, – pridūrė mokslininkas.

Didžiausių planetos ugnikalnių išsiveržimus galima numatyti likus keliems dešimtmečiams iki tai įvyksta, teigia tyrėjai. 

Uolienų kristalų iš Graikijos Santorino salos analizė leidžia manyti, kad prieš išsiveržimus po žeme ima sparčiai kauptis magma, o tai galima aptikti naudojant šiuolaikinius prietaisus. 

Tokie ugnikalniai gali pagaminti pakankamai pelenų ir dujų, kad laikinai pakeistų planetos klimatą, praneša BBC.   Naujasis tyrimas skelbiamas žurnale „Nature“. 

Vulkanologai didžiausius istorijoje ugnikalnių išsiveržimus vadina „kalderą formuojančiais išsiveržimais“, mat išspjaunama magma yra tokia gausi, jog Žemės paviršiuje ji palieka didžiulius įdubimus ir į kraterius panašius darinius, vadinamus kalderomis. 

Didžiausi šių ugnikalnių praminti „superugnikalniais“, o jų išsiveržimai gali padaryti pasaulinio masto žalos. 

Šie ugnikalniai gali neveikti šimtus tūkstančių metų, o tuomet staiga sprogti. Nors tyrėjai mano, kad seisminiai duomenys ir kiti rodmenys apie tai perspėtų likus keliems mėnesiams iki išsiveržimo, naujas tyrimas teigia, kad šiuos įvykius galima nuspėti daug anksčiau. 

„Kai ugnikalniai atbunda ir kai magma pradeda kilti į paviršių, skaldydama uolienas, ji pasiunčia signalus. Fiksuojami seisminiai signalai, paviršiaus deformacija, didėjanti dujų emisija paviršiuje – visa tai galima aptikti“, – kalbėjo tyrimo autorius Timas Druittas iš Blaise`o Pascalio universiteto Prancūzijoje. 

„Čia mes nagrinėjame, kas vyksta gelmėse dar prieš šiuos didžiulius išsiveržimus. Klasikiniu požiūriu, per ilgus ramybės periodus tūkstančius metų magma lėtai kaupiasi keliais kilometrais žemiau ugnikalnių ir galiausiai pratrūksta. Tačiau mes nustatėme, kad kelių dešimtmečių laiko tarpe yra pagreitėjusio magmos kaupimosi fazė, o tai stebėtinai trumpas laikas, turint omenyje tūkstančius metų ramybės, buvusios prieš išsiveržimą“, – teigė mokslininkas. 

Šio teiginio įrodymų mokslininkai rado išanalizavę pemzos uolienoje iš Santorini esančius kristalus. Prancūzijos, Šveicarijos ir Singapūro mokslininkai juos tyrė naudodami moderniausius instrumentus, tarp kurių – elektronų ir jonų mikrozondai. 

„Bėgant laikui atsirandantys kristalų sudėties pokyčiai nedaug pasako apie tai, kaip evoliucionavo pati magma. Mes nustatėme, kad visi kristalai magmoje atsirado likus keliems dešimtmečiams iki išsiveržimo“, – kalbėjo T. Druittas. 

Kalderas formuojančių ugnikalnių galima aptikti visame pasaulyje, nors manoma, kad visi jie šiuo metu yra ramybės būsenoje. Tarp šių vietovių – Yellowstone`o nacionalinis parkas Jungtinėse Valstijose, Campi Flegrei Italijoje bei Santorinas su aplinkinėmis salomis. 

Santorini saloje prieš 3,6 tūkst. metų įvykęs išsiveržimas vadinamas „Mino“ išsiveržimu, mat jis įvyko Mino civilizacijos, klestėjusios netoliese esančioje Kretos saloje, valdymo aukso amžiuje. Anksčiau manyta, kad būtent tai nulėmė civilizacijos žlugimą. 

Tokių įvykių numatymas prieš keletą metų, o ne mėnesių, gali būti gyvybiškai svarbus, įsitikinęs T. Druittas. 

„Mes teigiama, kad kalderos ugnikalniai, net ir esantys atokiuose pasaulio regionuose, turėtų būti stebimi naudojant labai jautrius šiuolaikinius instrumentus, kurie fiksuotų šiuos giluminius signalus, galinčius reikšti ugnikalnių pabudimą“, – kalbėjo jis. 

„Jei viduryje Europos dabar įvyktų tokio masto išsiveržimas, jo pasekmės būtų didžiulės, o kelių mėnesių gali nepakakti susitelkti ir imti veikti“, – pridūrė mokslininkas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių