- grynas.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugeliui Antarktida - skurdi dykynė, užšalęs žemynas žinomas dėl nesibaigiančio ledo ir šiurpių išlikimo istorijų. Nepaisant to, Johnas Priscu skrisdamas virš baltojo žemyno pamatė visai ką kita: turtingą upių tinklą bei didžiulius ežerus – visą hidrologinę sistemą, padengtą ledu, rašo wired.com.
Pasitelkiant radarų teikiamus vaizdus, mokslininkai dabar gali matyti kiaurai ledą, kurio storis gali siekti keletą tūkstančių metrų. Pasirodo, po ledu slypi įstabūs kraštovaizdžiai su stačiomis viršukalnėmis bei giliais slėniais. Ten, suspaustos tarp ledo ir uolų, driekiasi upių sistemos, kurios galėtų konkuruoti su Amazonės baseinu.
Montanos universiteto ekologijos profesorius J. Priscu savo pristatyme Tamsiosios Biosferos Energijos Tyrimų Centrui išskyrė kelis po ledynais esančius ežerus ir vietas, kuriose egzotiniai cheminiai mišiniai susijungia itin keistoje aplinkoje.
Tayloro ledyno papėdė nusidažiusi raudonomis ir oranžinėmis juostomis, kurios pelnė ledynui „Kruvinojo krioklio“ vardą. „Tayloro ledynas anksčiau buvo gerokai didesnis už senąją pakrantę,“ - teigia J. Priscu, „kai klimatas pasikeitė, vandenyno vanduo atsitraukė, ledynas išsiplėtė ir sūrus jūros vanduo liko po ledu.“
Laikui bėgant, po ledu esantis vanduo prarado savo deguonį ir tapo sūresnis. Vanduo neužšąlo, vis dar yra skystas. Vandenyjeyra gausu geležies (Fe2 +). Kai iš po ledyno vanduo iškyla, jis greitai oksiduojasi, nudažydamas ledyno pakraštį raudona rūdžių spalva. Bet paslaptis išlieka: „Mes nesuprantame, kodėl vanduo ateina iki šitos vietos,“ - pripažįsta J. Priscu. „Ir iš kur atsirado geležis? Kokie procesai vyksta po ledynu? Ten turi kažkas vykti.“
Vaizdai iš palydovo taip pat pateikia pelkės egzistavimo įrodymus. Po ledynu esančiame slėnyje Adventurer Trench ledas judėjo aukštyn ir žemyn, taip pripildydamas ir ištuštindamas po ledynu esančius ežerus.
„Visa Antarktidos apačia yra šlapia,“ - aiškina J. Priscu. „Tai didžiausia mūsų planetos pelkė ir ji turi visą biogeochemiją savyje.“ Gyvybė galėtų egzistuoti netgi pačiuose ledynuose, mikroskopinėse nišose tarp užšalusio vandens kristalų, kur yra išlikusio skysčio.
J. Priscu tyrimus Antarktidoje vykdo jau 29 metus ir jis pradėjo galvoti kiek kitaip apie pasaulio šalčiausią žemyną. „Augant tau, kaip mokslininkui, yra įdiegiama, kad Antarktida yra tik didelis, nepiktybinis ledo luitas,“ - atsimena J. Priscu. „Mes norėjome pakeisti tą paradigmą; tai, kad mes galime turėti tiek daug gėlo vandens, kuris negalėtų turėti gyvybės, skamba beprasmiškai.“ Jis įsitikinęs, kad giliai po ledu galėjo susiformuoti ir savitos gyvybės formos, galbūt net visiškai kitokios nei likusioje pasaulio dalyje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...