Čilėje ėmė veikti didžiausia pasauly astronomijos observatorija (foto)

Didžiausia pasaulyje laikoma astronomijos observatorija, kuri trečiadienį buvo atidaryta šiaurės Čilėje, suteiks precendento neturinčią galimybę pažvelgti į tolimiausias Visatos sritis.

Observatorija ALMA buvo atidaryta per ceremoniją Čachnantoro plynaukštėje, esančioje apie penkių kilometrų aukštyje virš jūros lygio, dalyvaujant Čilės prezidentui Sebastianui Pinerai (Sebastijanui Pinjeirai) ir kitiems garbingiems svečiams.

„Šioje dykumoje, kuri yra sausiausia pasaulyje, didelė garbė inauguruoti šią observatoriją“, - sakė S.Pinera.

Pasak prezidento, „galingiausia pasaulyje“ observatorija suteiks „reikšmingą indėlį žmonijai, leis geriau suprasti Visatą, kurioje gyvename ir galbūt padės mums atrasti gyvybę už Žemės ribų“.

„ALMA yra didžiulis, 16 kilometrų skersmens teleskopas“, - sakė šios institucijos direktorius Thijsas de Graauwas (Teisas de Grauvas, kai observatorija buvo oficialiai paskelbta atidaryta.

Aidint džiaugsmingiems plojimams, 59 iš 66 radijo antenų pradėjo lėtai gręžtis į mokslininkus dominančias Visatos tolumas. Iki šių metų spalio visos antenos bus visiškai parengtos darbui.

Šiame milžiniškame radijo teleskopų komplekse dirbantis Gianni Marconi (Džanis Markonis) neseniai su pasididžiavimu sakė naujienų agentūrai AFP, kad ALMA yra „didžiausia kada nors pastatyta observatorija“.

ALMA, kurios pavadinimas reiškia Atakamos didelis milimetrinių ir submilimetrinių bangų kompleksas (Atacama Large Millimeter-submillimeter Array), o akronimas skamba kaip ispanų kalbos žodis, reiškiantis „siela“, yra Šiaurės Amerikos, Europos ir Azijos astronominių tyrimų agentūrų bendras projektas.

Ši observatorija yra netoli daug turistų pritraukiančio dykumos miesto Pedro de Atakamos.

Observatorija yra įsikūrusi vietovėje, kurioje oras beveik visiškai neturi drėgmės, apsunkinančios dangaus stebėjimus. ALMA antenos yra 7-12 metrų skersmens.

„Ten beveik visiškai nėra vandens garų - jų tiek mažai, kad šviesa, sklindanti iš dangaus kūno, galaktikos arba žvaigždės, patenka čia beveik visiškai nesutrikdyta“, - aiškino G.Marconi.

Th.de Graauwas neseniai sakė AFP, kad itin didelio tikslumo ALMA įranga bus naudojama ieškant atsakymų į svarbius klausimus apie žvaigždžių ir planetų formavimąsi, taip pat kaip Visata vystėsi po Didžiojo sprogimo.

Kitaip nei optiniai arba infraraudonųjų spindulių teleskopai, ALMA gali fiksuoti silpną švytėjimą ir dujų telkinius, susijusius su pirmųjų žvaigždžių , galaktikų ir planetų formavimusi itin šaltame Visatos regione.

„Tai revoliucija Visatos istorijoje milimetrinių ir submilimetrinių bangų diapazone, suteikianti galimybę pažvelgti per dulkių debesis ir sutelkti dėmesį į pačių žvaigždžių formavimąsi, - pridūrė Th.de Graauwas. - Teleskopai negali įžvelgti, kas vyksta tų debesų viduje. Turėdami ALMA, galėsime tai daryti. Tai tarsi naujo lango atvėrimas.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių