Černobylio dirvoje užderėję linai plečia kosminės žemdirbystės perspektyvas

 Atsidurti kosminėje erdvėje dažnam gyvam organizmui gali būti labai pavojinga. Ne tik dėl to, kad kosmose yra įprastas nesvarumas ar kad vakuume nėra slėgio. Kosmines platybės yra ištisas radiacijos okeanas, nuo kurio Žemėje mus saugo kosminiais masteliais juokingai menka atmosferos luobelė.

Tad žemdirbystei kosmoso plotmės – tarsi ir pernelyg atšiaurios. Tačiau prieš tokią poziciją mūru stoja branduolinės Černobylio AE katastrofos apylinkėse užderėję linai. Kaip rašo technologijos.lt, vis tik gal žemdirbystė kosmose – ne toks jau ir beviltiškas reikalas?

Po Černobylio katastrofos praėjus jau beveik 25 metams, atominės elektrinės apylinkių dirvožemis tebėra smarkiai užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis. Tačiau mokslininkai gerokai nustebo, vietoj radioaktyvios dykynės Černobylyje aptikę gyvybės nestokojančią terpę.

Jie pastebėjo, kad prie radioaktyvumo sąlygų itin sėkmingai prisitaikė aliejingos linų kultūros. Kokiu būdu jau dvi specialiai pasėtų linų kartos prisitaikė prie radiacijos, mokslininkai dar neperprato. Bet galbūt linai atskleis mokslininkams „magišką“ biotechnologiją, kurią įsisavinus ir įdiegus, agrarines kultūras būtų galima auginti erdvėlaiviuose ar kitose planetose visiškai nesibaiminant radiacijos.

Slovakijos mokslų akademijos Augalų genetikos ir biotechnologijų instituto tyrėjai dalį linų pasodino radioaktyviomis nuosėdomis užterštoje Černobylio teritorijos dirvoje, dalį – švarioje netoliese esančio miesto dirvoje. Eksperimento rezultatai atskleidė, kad radioaktyvioje žemėje derėjusių linų genuose atsirado tam tikrų pokyčių, tačiau mutacijos nebuvo drastiškos.

Pirmojoje kartoje pakito tik penki procentai iš 720-ies lino genotipą sudarančių baltymų. Tai liudija, jog ši kultūra nėra tokia imli radiacijai, kaip buvo manoma iki šiol. Maža to, panašu, kad radioaktyvioje terpėje išaugusiems augalams minimalūs genetiniai pokyčiai gali suteikti tam tikrų pranašumų.

Eksperimentas su linais atkartojo anksčiau vykdytų tyrimų su sojomis rezultatus. Tiek linų, tiek sojų genomuose pakito tik keli procentai baltymų. Tačiau linai sugėrė dešimtkart mažiau radiacijos nei sojos.

Kokiu būdu ir kodėl? Į šiuos klausimus atsakymų mokslininkai tebeieško. Tačiau Slovakijos mokslų akademijos narys Martinas Hejdukas (Martin Hajduch) siūlo savo versiją.

„Mano mėgstamiausias spėjimas yra toks: gyvybei Žemėje evoliucionuojant, radiacijos mūsų planetoje buvo žymiai daugiau nei jos yra dabar, - žurnalo „Astrobiology“ publikacijoje samprotauja M.Hejdukas. – Tad visai gali būti, kad augalai genetiniu lygmeniu kažkaip tas aplinkybes „prisimena“. Būtent tai jiems ir padeda adaptuotis radioaktyvioje Černobylio terpėje.“

Iš tiesų, augalų karalystei priskiriamų organizmų genomuose gali slypėti archajiški biomechanizmai, įgalinantys florą prisitaikyti prie didesnių radiacijos dozių. Ar tai reiškia, kad būsimosiose Mėnulio, Marso ar dar kurios nors planetos plantacijose galingų skydų nuo kosminio spinduliavimo galbūt nė nereikės? Jei taip, mokslininkams beliks susitelkti į nesvarumo, aprūpinimo vandeniu, kitų planetų grunto apdirbimo bei atmosferos retumo problemas, ir kosminės žemdirbystės era vieną dieną būtinai išauš. Ne toks jau ir beviltiškas, tačiau gal kiek per daug utopiškas reikalas?

Žinoma, Černobylio dirvožemio radioaktyvumas savo intensyvumu nebūtinai prilygsta kosminėje erdvėje sklindančiai ir kitas planetas atakuojančiai radioaktyviai spinduliuotei. Tačiau Černobylio apylinkėje atliktų bioeksperimentų rezultatai palengvins apibrėžti, kokius radiacijos kiekius pakeltų tos agrarinės kultūros, kurios jau galbūt pasirinktos kandidatėmis į pirmąsias žmonijos kolonijas Mėnulyje ar Marse.

Juolab, jog augalų atsparumo radiacijai tyrimų jau atlikta ir kosmose. O šiuo metu Tarptautinėje Kosminėje Stotyje (TKS) vykdomas EXPOSE programos eksperimentas, kurio metu stebimas vairenio sėklų atsparumas ultravioletinei spinduliuotei. Šis augalas eksperimentui pasirinktas todėl, jog yra vienas iš nedaugelio augalų, kurio visiškai nustatyta DNR genomo seka. Kartu su devynių kitų rūšių egzemplioriais vairenio sėklų yra išgabenta ir į Marsą – eksperimentas, pavadintas LIFE (Living Interplanetary Flight Experiment), turi padėti išsiaiškinti, ar gyvi organizmai gali nuo kosminės radiacijos neapsaugotoje aplinkoje ištverti ilgalaikes keliones.


Šiame straipsnyje: linaiČernobylis

NAUJAUSI KOMENTARAI

FF

FF portretas
Jei bet kurioje vietoje (kur deri žemės ūkio kultūros) 25 metus niekas nebūtų sėjama ir pjaunama, o svarbiausia, nekištų nosies patys bjausiausi šios planetos dvikojai žinduoliai - žmonės, atsigautu bet kokia flora ir fauna...

Domantas

Domantas portretas
Panašu, kad 1-ąjame komentare yra daug tiesos.

simona

simona portretas
tai nera tikros zvaizdes '' bet vizdelto zvigdes
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių