Britų mokslininkų atradimas meta iššūkį nūdienei visatos sampratai

Britų tyrėjai visatoje atrado didįjį kvazarų spiečių (angl. – large quasar group, LQG) – jį šviesos greičiu perskristi būtų galima tik per 4 mlrd. metų. Mokslininkai neatmeta galimybės, jog šis objektas pakeis dabartinę visatos sampratą.

Didįjį kvazarų spiečių sudaro ankstyvą visatos jaunystę siekiantys kvazarai ir galaktikos. Anot tyrėjų, šis objektas yra toks didelis, kad gali tapti iššūkiu moderniausioms kosmologijos teorijoms.

„Nors suvokti jo dydį yra beveik neįmanoma, galime gana užtikrintai patvirtinti, kad tai yra didžiausia kosminė struktūra, kokią tik kada yra pavykę stebėti visatoje, – tvirtina tyrimui vadovavęs Centrinio Lankašyro universiteto (University of Central Lancashire, UCLan) Jeremijo Horoko instituto (Jeremiah Horrocks Institute) astronomijos daktaras Rogeris Clowesas. – Tas objektas neįsivaizduojamai didelis. Visai gali būti, kad jis prieštarauja dabartinei mūsų visatos sampratai. Galimas daiktas, visata nėra tokia vienarūšė, kokią ją įsivaizdavome lig šiol.“

Nuo 1982 m. teoriniame lygmenyje žinoma, kad kvazarai yra linkę telktis itin kolosalaus dydžio grupėse ir suformuoti didžiuosius kvazarų spiečius. Tačiau pastebėti bent vieną tokį iki šiol dar nėra pavykę.

„Jei norėtum tokį spiečių perskristi šviesos greičiu, užtruktum 4 mlrd. metų, – tęsia R. Clowesas. – Tačiau įdomiausia yra ne jo dydis, o tai, jog šis spiečius meta iššūkį nuo Einšteino laikų pripažintam Kosmologiniam principui (angl. – Cosmological Principle).“

Kosmologinis principas – fundamentalus moderniosios kosmologijos teiginys, pagal kurį kiekvienas stebėtojas tą pačią laiko akimirką, nepriklausomai nuo stebėjimo vietos ir krypties, mato daugmaž vieną ir tą patį visatos vaizdą.

„Mūsų stebėjimo grupė specialiai ieškojo štai tokių atvejų, kurie sustiprintų abejones kosmologinių teorijų postulatais, o dabar mes turėsime progą dar labiau įsigilinti į šį stulbinantį fenomeną“, – pažymi tyrimo vadovas. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“.

Kad būtų galima bent sąmonės krašteliu suvokti, apie kokį mastą eina kalba, priminsime, kad mūsiškę Paukščių Tako galaktiką nuo kaimyninės Andromedos galaktikos skiria 2,5 mln. šviesmečių. Galaktikų spiečiai gali būti 6–10 mln. šviesmečių skersmens. O štai didieji kvazarų spiečiai gali būti net 650 mln. šviesmečių skersmens ir gerokai didesni. Pirmasis astronomų pastebėtas egzempliorius – net 4 tūkst. mln. (4 mlrd.) šviesmečių skersmens.

Remiantis Kosmologiniu principu ir kitomis moderniomis kosmologijos teorijomis, skaičiavimai byloja, kad astrofizikai neturi galimybės aptikti kosminį objektą, kurio skersmuo didesnis už 1,2 mlrd. šviesmečių. Dr. R. Cloweso atrastas didysis kvazarų spiečius vidutiniškai yra 1,6 mlrd. šviesmečių skersmens, tačiau kadangi jis toli gražu nėra idealios sferos ar apskritimo formos, atstumas tarp labiausiai ištįsusių kraštų siekia 4 mlrd. šviesmečių, o tai yra 1,65 tūkst. karto daugiau nei atstumas nuo Paukščių Tako iki Andromedos.

Atrastasis 73 kvazarų spiečius yra ne tik labai didelis, bet ir labai toli. Priminsime, kad kvazarai – tai visatos jaunystėje egzistavusių ir sunykusių galaktikų branduoliai, kurie periodiškai išspinduliuoja kolosalius kiekius energijos, todėl kvazarai matomi iš labai toli. Atrastasis kvazarų spiečius yra taip toli, kad, panašu, jis susidarė tada, kai visatai buvo ne 13,7 mlrd., o tik 770 mln. metų. Reiškia, objektas yra maždaug už 13 mlrd. šviesmečių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

xc

xc portretas
about what?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių