Iš Baltijos jūros ketina ištraukti 20 tonų nuskendusių žvejų tinklų

Ketvirtadienį Klaipėdoje į Baltijos jūrą išlydėtas laivas, kurio įgula vietoj žuvies iš jūros trauks žvejų pamestus ir nuskendusius tinklus. Iš Lietuvai priklausančių teritorinių vandenų vasarą numatyta ištraukti 6 tonas prarastų tinklų. Akciją, pasitelkusi mokslininkų ir narų komandas, įgyvendina nevyriausybinė aplinkosaugos organizacija Lietuvos gamtos fondas.

Kiekvienais metais Baltijos jūroje dėl įvairių priežasčių prarandama nuo 5500 iki 10000 žiauninių tinklų ir tralų, kurie ir toliau žvejoja. Jūros dugne ar ant laivų liekanų nuskendę tinklai tampa savotiškais spąstais, į kuriuos įkliūva žuvys, paukščiai, jūrų žinduoliai. Remiantis mokslinėmis studijomis, prarastų tinklų gaudymo efektyvumas per pirmus tris mėnesius sumažėja iki 20 proc., po 27 mėnesių jis vis dar siekia apie 6 proc.

„Pamesta žvejybinė įranga turi ypač žymų poveikį Baltijos jūroje žvejojamoms komercinėms žuvų rūšims, pavyzdžiui, menkėms, strimelėms, plekšnėms. Manoma, kad vien mūsų priekrantėje nuskendę tinklai gali sugauti iki 87 tonų žuvų. Skaičiuojant žuvų mirtingumą į tokiu būdu sugautą žuvį neatsižvelgiama, o tai kelia abejonių vertinant žuvų išteklius, nes nuo paskaičiuotų mirtingumo verčių vėliau priklauso šalims ir žvejams skiriamos kvotos,“ – sako Lietuvos gamtos fondo projekto vadovas Robertas Staponkus.

Tinklus jūroje planuojama traukti būtent iš tų vietų, kur žvejybos intensyvumas didžiausias – tai žvejybos teritorijos aplink uosto vartus bei ties Karklės kaimu. Šios vietos parinktos atsižvelgiant į mūsų priekrantėje vyraujančias sroves bei dugną. Lygus dugnas turi kur kas mažiau galimybių užkabinti tinklą nei tas, ant kurio yra riedulių. Paskendę tinklai bus traukiami iš gana įvairių gylių.

„Tinklai daugiausiai bus traukiami priekrantėje, iki 20 metrų gylyje, nes tokiose vietose žvejyba tinklais yra intensyviausia, tačiau atskiros veiklos bus vykdomos ir didesniame gylyje. Pavyzdžiui, laivų nuolaužos, kaip kliuviniai tinklams, daugiausiai pasiskirstę giliau nei 20 m, todėl ir jų apžiūra atliekama iki 35 m gylyje,“ – pasakoja R.Staponkus.

Anot jo, Baltijos jūra šią vasarą nuo tinklų bus valoma ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje. Ten tokia akcija vykdoma jau antrus metus iš eilės. Iš viso abiejose šalyse planuojama ištraukti apie 20 tonų tinklų – 14 tonų Lenkijoje ir 6 tonas Lietuvoje. Mokslininkai tinklus išmatuos, nustatys, iš kokių medžiagų jie padaryti, jei įmanoma, įvertins, kada jie buvo prarasti, kiek ir kokios žuvies į juos yra įkliuvę. Galiausiai visus tinklus planuojama atiduoti perdirbti. Be šių veiklų taip pat numatyta sukurti specialią duomenų bazę internete, kur žvejai galėtų pranešti apie prarastus tinklus.

Projektą finansuoja Švedijoje įsteigtas fondas „Baltic Sea 2020“. Bendra projekto Lenkijoje ir Lietuvoje vertė – 1287 tūkst. litų. Baltijos jūros valymo darbai Lietuvai priklausančiuose teritoriniuose vandenyse kainuos 517 tūkst. litų. Projektas vykdomas iki 2013 metų kovo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

bus blogai

bus blogai portretas
maždaug prieš 40- 50 metų, buvo labai sumažėję strimėlių ištekliai Baltijos jūroje, tada specialiai buvo skandinami jūroje atitarnavę tinklai tikslu, kad po kelių metų apaugę žolėmis, tapdavo pukiausiomis strimėlių nerštavietėmis. Po kelių metų strimėlių ištekliai jūroje žymiai pagausėjo. Valydami jūrą nuo pamestų tinklų, sunaikinsime strimėlių nerštavietes

gebelsas

gebelsas portretas
1- IAE uzdarymui pinigu nebeduoda... 2- VAE kazin ar pavyks pradeti statyti.... 3- lieka sudeliauti- ten milijonas ten milijonas.... ----------------------------- ir valdziai ateina krize....
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių