Ženklinimas nuo seno naudojamas būdas žuvų elgsenai tirti. Žymekliai padėjo nustatyti Baltijos jūros žuvų keliones, atsivėrė margas žuvų migracijų žemėlapis.

Žymi ir parazitai

Mūsų regione pirmieji dar XIX amžiuje ženklinti upines plekšnes ir ungurius pradėjo Vokietijos ir Švedijos žuvininkai. Naudoti metaliniai žymekliai, o apskaitos žurnaluose įrašomi jų skaičiai, pažymėtos žuvies ilgis ir svoris. Sugretinus žymeklių duomenys, būdavo atkuriami žuvų migracijos maršrutai, jų augimo pokyčiai.

Dabar naudojami naujos kartos žuvų žymekliai – elektroniniai su radijo bangų siųstuvais. Tokie žymekliai leidžia tirti ne tik žuvų migracijos maršrutus, bet ir jų gyvenimo aplinką. Šiuolaikiniai žymekliai fiksuoja vandenyje ištirpusio deguonies kiekį, temperatūrą, druskingumą.

Europoje į atvirus vandenis paleidžiami unguriukai papildomai ženklinami tetraciklino žyme ausikaulių priaugimo rievėje. Panašiai kalcinu ženklinamos ir menkutės.

Kaip „gyvieji gamtiniai žymekliai“ pritaikomi ir parazitai. Raumenyse susivijusios apvaliosios parazitinės kirmėlės Anisakis simplex padeda patikimai atskirti pietryčių Baltijos strimeles nuo smulkesnių Pietryčių ir Šiaurės Baltijos įlankų giminaičių. Atskiri parazitai nuolat gyvena jūros didstintėse bei gėlavandenėje Kuršių marių stintelėse ir yra savotiška jų ženklinimo forma.

Atlygis už žymeklį

Lašišines žuvis Lietuvoje ženklina Gamtos tyrimų centro, Žuvininkystės tarnybos ir Klaipėdos universiteto biologai. Šių karališkų žuvų daugiausiai paženklinta Aukštadvario žuvų veisykloje ir Žemaitijos upėse. Vakarų Lietuvoje lašišų žymėjimai pradėti 1998 metais. Jiems vadovavo Antanas Kontautas. Buvo pagaminta 10 tūkst. plastikinių „T-Floy-Carlin“ žymeklių.

Pastaraisiais metais žuvų ženklinimo veikla stabtelėjo, nepanaudota liko dalis žymeklių. Žymėtų žuvų ir sugrąžintų žymeklių įrašų apskaita toliau vedama.

Sugavus žymėtą žuvį, prašoma pranešti mokslininkams arba perduoti žymeklį į artimiausią Aplinkos apsaugos agentūrą. Už pristatytą žymeklį mokama 15 litų.

Lietuvoje sugrąžinama 20–30 proc. žymeklių, kaimyninėse šalyse – iki 15 proc. Kai kurie rezultatai jau yra užfiksuoti. 1998 m. pavasarį Žemaitijoje žymėtas šlakis sugautas tų pačių metų rudenį Rygos įlankoje. Tais pačiais metais žymėta lašišaitė po pusmečio sužvejota Gdansko įlankoje. 1998 m. vidurvasarį ir 2010 m. rudenį Smiltynėje – Kopgalyje sugauti trys jauni besteriai. Šios mūsų vandenyse neįprastos erškėtžuvės buvo ženklintos Kaliningrado srities žuvivaisos įstaigų žymekliais.

2011 m. lapkritį Baltijos priekrantėje ties Nida girininkas ir žvejas mėgėjas Kęstutis Dikšas spiningu sugavo pusmetrinę lašišą. Nugariniame peleke jis rado plastikinį žymeklį rusų kalba. Rusijos mokslų akademijos zoologijos instituto mokslininkas Sergejus Titovas iš Sankt Peterburgo pranešė, kad tai 2007 m. balandį žymėta žuvis. Veisykloje auginta vienerių metų 40 gramų lašišaitė buvo paleista Nevos upėje. Iki šiol tai yra iš toliausiai į mūsų vandenis atplaukusi ženklinta žuvis.

Galima daryti išvadą, kad Gdansko įlankoje sugaunamos Nemuno ir Dauguvos intakuose žymėtos lašišos. Lietuvoje ženklintos žuvys nuklysta į Rygos įlanką, sugaunamos ir Šiaurės Baltijoje. 2 psl. >>