Australijoje pavyko nufilmuoti meteorologinę retenybę – ugninį viesulą

Prieš savaitę, rugsėjo 11 d. australas Chrisas Tangis su pagarbia baime stebėjo, kaip po Australijos tyrus siautėja 30 metrų ugninis viesulas. Ne tik stebėjo, bet ir... filmavo.

Taip, filmų kūrėjui Ch. Tangiui pavyko nufilmuoti nepaprastai retai matomą, o juolab – nufilmuojamą reiškinį, kuris šėlo netoli Elis Springso, praneša „The Australian“.
Tiesa, Niujorko valstijos klimatologas ir Kornelio universiteto atmosferos mokslų profesorius Markas Visockis atkreipia dėmesį, jog nufilmuotą reiškinį vadinti ugniniu tornadu nėra teisinga. Besisukančios ugnies stulpas daugiau bendrumų turi ne su tornadais (viesulais), o su dulkių, smėlio sūkuriais, kuriuos anglakalbiai vadina dar ir „velnio dūmais“ (angl. – „dust devil“).

„Tokį reiškinį pavadinčiau ugnies sūkuriu, tačiau skaitytojams toks terminas yra ne toks seksualus, - samprotauja M. Visockis. – Tad kodėl jo nepavadinus „velnio ugnimi“ (angl. – „fire devil“)?“

Kaip ir smėlio sūkuriai, kurie susisuka giedromis, saulėtomis dienomis ten, kur plyti dykumos, „velnio ugnies“ stulpas susiformuoja tada, kai neproporcingai įkaitusios žemės paviršiaus plotas į atmosferą „pasiunčia“ masę įkaitinto oro. Tačiau jei smėlio sūkuriai kaitros „semiasi“ iš saulės, tai ugnies sūkuriai kyla itin įkaitusiose sausumos teritorijose, ugnies pasiskolindami iš sparčiai plintančių savaiminių gaisrų.

„Tokie itin įkaitusio oro srautai susiformuoja labai mažose sausumos teritorijose, - aiškina M. Visockis. – Ir plinta dideliu greičiu. O kai plečiasi, įsiurbia supantį orą kaip vakuumas. Šis sūkuriuojantis stulpas virsta verpetu. Kildamas aukštyn, sūkurys įtraukia ir jo kelyje pasitaikančią ugnį. Tuomet sūkurio skersmuo pradeda trauktis, ir, nelyginant vilkeliu aplink savo ašį besisukantis dailiojo čiuožimo šokėjas, sukasi vis greičiau.“

„Nors žmonės ugninių viesulų liudininkais tampa retai, jie gali būti kur kas dažnesnis reiškinys nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dažniausiai tokių viesulų turėtų būti didžiuliuose miškų gaisruose, kurių didžiuliai plotai dažniausiai nepatenka į stebėtojų akiratį, nes stebėtojams matomas tik gaisro pakraštys“, - aiškina klimatologas.

Kadangi ugninius viesulus nufilmuoti yra pavykę dar rečiau nei pamatyti, nedaugelis gali numanyti, kokiu greičiu keliauja šis mirtį sėjantis siaubūnas ir kiek toli jis gali nukeliauti žemės paviršiumi. M. Visockis spėja, jog jų aukštis vidutiniškai turėtų siekti apie 30 metrų, o slinkimo greitis – 35,4 km/val. Laimei, toks reiškinys egzistuoja labai neilgai ir užgesta po užsiliepsnojimo praėjus ne daugiau nei minutei.


Šiame straipsnyje: viesulastornadas

NAUJAUSI KOMENTARAI

valdone

valdone portretas
oho man buvo7 m,
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo nustebins „Mokslo sala“?
    Kuo nustebins „Mokslo sala“?

    Praėjusį ketvirtadienį iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai padėjo stiprius pamatus Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius sav...

    3
  • „Facebook“ griežtina kovą su propaganda
    „Facebook“ griežtina kovą su propaganda

    „Facebook“ ketvirtadienį pranešė griežtinantis saugumą, siekiant atremti vyriausybių ir kitų subjektų pastangas skleisti dezinformaciją ar manipuliuoti diskusijomis dėl politinių priežasčių. ...

    3
  • NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų
    NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų

    Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. ...

  • „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą
    „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą

    Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. ...

  • Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės
    Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės

    Agurkų sėklos languose, stiklainiuose spalvotos salotos, o termostate pačių augintos bakterijos – taip atrodo VII forto kazematų laboratorija, kur jaunieji išradėjai griauna mitus, esą chemija – baubas, o fizika – džiunglės. ...

  • Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės
    Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės

    Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui  primena anekdotinę istoriją. „[Soviet...

  • Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų
    Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų

    Penktadienį prasidėjo 10 dienų truksiantis informatiškiausias studentų festivalis „InfoShow“. Tradiciškai renginių maratoną pradėjo jau penkioliktus metus rengiama elektroninio sporto fiesta „InfoShow Lan Party“. Le...

  • „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?
    „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?

    Varle.lt specialistų manymu, naujieji „Samsung“ flagmanai tikrai gali drąsiai pretenduoti į geriausių 2017 metų išmaniųjų telefonų titulą. Pagal kai kuriuos parametrus jie lenkia net naujausią „Apple“ išmanųjį....

    1
  • „Galaxy A5 <span style=color:red;>(2017)</span>“: kuo išskirtinis?
    „Galaxy A5 (2017)“: kuo išskirtinis?

    Praeitų metų „Samsung Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serija dizaino požiūriu buvo labai vykusi. Telefonai atrodė labai stilingai, nors, pagal charakteristikas, šiek tiek nusileisdavo kai kuriems kinų analogams. Tenka pripažint...

  • Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?
    Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?

    Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atsitiktinai aptiktos fosilijos turbūt yra seniausi kada nors rasti grybai, daug senesni, nei iki šiol žinoti mokslui, ir dėl jų tenka perrašyti šių organizmų, kurie nėra nei augalai, nei gyvūnai, ...

Daugiau straipsnių