Atsparumas antibiotikams kelia „apokaliptinę grėsmę“

Atsparumas antibiotikams kelia „apokaliptinę“ grėsmę žmonių svei­katai. Kariaujame su „košmariškomis bakterijomis“ ir šį „karą“ pra­laimime. Tokios kalbos, girdimos iš žymiausių JK ir JAV medicinos autoritetų – paprastai labai atsargiai pasirenkančių žodžius – at­spindi situacijos, kurioje jie mano mus visus esant, nenormalumą.

Atsparumas antibiotikams jau senokai plinta tarp tuberkuliozę sukeliančių bakterijų ir tokių „supermikrobų“, kaip meticilinui atsparūs auksiniai stafilokokai (Staphylococcus aureus) (MRSA). Visuomenei ne taip gerai žinomos kenksmingos enterobakterijos, gyvenančios žarnyne, tarp kurių ir paplitusi Escherichia coli, galinti sukelti kraujo ar pūslės infekcijas. Jos vis dažniau turi genus, nuginkluojančius daugumą antibiotikų ir įveikiamų tik paskutinio pasirinkimo antibiotikais, vadinamaisiais karbapenemais.

Tačiau atsparių karbapenemui enterobakterijų (carbapenem-resistant Enterobacteriaceae – CRE) gausėja. JAV Ligų kontrolės ir perevencijos centras (Centers for Disease Control and Prevention – CDC) kovo 5 dieną pranešė, kad 4 procentai enterobakterinių infekcijų JAV ir dešimtadalis visų infekcijų, sukeltų vieno bakterijų šeimos nario, Klebsiella, yra atsparios karbapenemui.

Atrodo nedaug, tačiau tai reiškia keturgubą augimą per pastaruosius 10 metų. CRE taip pat dvigubai mirtinesnės, nei neatsparios giminaitės – 40 % CRE sukeltų kraujo užkrėtimų baigiasi mirtimi, – ir jos turi genus, suteikiančius atsparumą ir daugeliui kitų antibiotikų rūšių. Negana to, visi CRE įveikiantys nauji antibiotikai dar toli nuo patekimo į rinką.

Nesutramdomi

„Gera žinia tokia, kad dar turime laiko sustabdyti CRE,“ sako Tomas Friedenas, CDC vadovas. Infekcijos JAV siejamos su sveikatos priežiūros įstaigomis, kur skrupulinga švara gali sustabdyti bakterijų plitimą. Tačiau to gali nepakakti: kitur pasaulyje CRE beveik nesutramdomos.

CRE skaičius JK šovė į viršų – nuo 17 atvejų 2008-aisias iki 799 pernai. Tai yra šiek tiek daugiau, nei užfiksuota JAV, kurios gyventojų skaičius penkis kartus didesnis. Be to, dauguma atvejų infekcija, panašu, pasigauta ne ligoninėje.

Tuo tarpu Graikijoje 68 procentai Klebsiella infekcijų, patikrintų 2011 metais, buvo atsparios karbapenemui. Graikijoje užfiksuoti keletas E. coli, labiausiai paplitusio šlapimo takų infekcijos sukėlėjo, atsparumo karbapenemui atvejų.

Graikijos situacija neturėtų stebinti. Kuo daugiau antibiotikų naudojama, tuo didesnį evoliucinį pranašumą turi jiems atsparios bakterijos, – o Graikijoje antibiotikų naudojimo lygis yra aukščiausias visoje Europos Sąjungoje. CRE gali plisti ir iš Azijos, kur antibiotikai dažnai visai nekontroliuojami. „Vaistinėse galima lengvai gauti bet kokių antibiotikų [be recepto],“ tarp jų ir karbapenemų, sako Danilo Lo Fo Wong of iš PSO, norintis ištirti CRE Centrinėje Azijoje. Stuartas Levy'is iš Tufts universiteto Bostone, Masačiusetse, enterobakterijose iš Kinijos aptiko keturias skirtingas, naujas mutacijas, sukeliančias atsparumą karbapenemams.

Europiečiai, keliavę į Indiją darytis operacijų, namo parsivežė ypatingai klastingą karbapenemams atsparią bakteriją NDM-1 2009 metais. Netgi tada, kai karbapenemų naudojimas daugiausiai apsiriboja ligoninėmis, pacientų žarnyno bakterijos gali pasklisti bendruomenėse, kuriose prastos sanitarinės sąlygos. 2011 m. Markas Tolemanas iš Cardiffo universiteto JK, padėjęs atrasti NDM-1, rado jų Delio gatvių balose. Nuo tada jo rasta vandenyje Pakistane ir Bangladeše.

Griežtesnė kontrolė

Atsparios bakterijos randasi netgi žmonėms antibiotikus naudojant teisingai, bet netaisyklingas naudojimas reikalus pablogina. Siekdami sulėtinti bakterijos plitimą, Friedenas ir kiti siekia griežtesnės vaistų ir CRE nešiojančių pacientų kontrolės ligoninėse.

Panašios priemonės privertė atsitraukti MRSA. Kaip ir MRSA, mažai tikėtina, kad CRE liks ligoninėse, bet kitaip, nei MRSA, jie dauginasi daugelyje rūšių ir turi daug atsparumo būdų, kurie pereina kitoms aplinkos bakterijoms.

Čia šie genai tarpsta. Tyrėjai 2011 metais atrado, kad netgi labai maži antibiotikų lygiai – daugiausiai išskiriami galvijų – dirvoje ir vandenyje palankesni antibiotikams atsparių bakterijų išlikimui. CRE paprastai turi genus, suteikiančius atsparumą keletui antibiotikų rūšių, tad klesti, net jebandymaigu jų yra. Kartą pakliuvusius į laisvę, juos gali būti neįmanoma suvaldyti, sako Tolemanas. Jie jau gyvena laisvėje Azijoje ir Tolemanas ketina jų ieškoti ir Britanijos kanalizacijose, bei ūkių nuotekose.

Šių bakterijų įveikimui reikia naujų vaistų. Tačiau kol kas jokio greito sprendimo nenusimato, įspėja Friedenas. Bradas Spellbergas iš Kalifornijos universiteto Los Andžele, sako, jog iš dalies taip yra, nes sunkiau surasti naujus taikinius: dabartiniai antibiotikai jau atakuoja akivaizdžiausias bakterijų silpnas vietas.

Tačiau naujų antibiotikų surandama. Levy turi vieną, „prieš 10 metų perplaukusį saugumo patikrinimus“. Genujos universiteto Italijoje atliktas 2011-ųjų metų tyrimas parodė, kad su ne mažiau, nei šešiais naujais antibiotikais, veikiančiais prieš daugeliui vaistų atsparias enterobakterijas, atlikti ankstyvieji bandymai.

Pernai JAV Biomedicininių tyrimų ir vystymo taryba parėmė dar vieno tokio vaisto kūrimą.

Brangūs bandymai

Tačiau nei vienas nesugebėjo pritraukti farmacijos pramonės paramos brangiems galutiniams vaisto efektyvumo nustatymo bandymams, kuriuose dalyvautų keletas tūkstančių žmonių. Spellberg tokius bandymus vykdė, kol Pfizer, darbus apmokėdavęs farmacijos milžinas, 2010 metais uždarė, tada didžiausią pasaulyje, antibiotikų padalinį. „Jie turėjo puikių projektų. Nežinia ar kuris nors jų kada išvys dienos šviesą,“ sako jis.

Nuo 1990-ųjų antibiotikų kūrimo atsisakė aštuonios didelės kompanijos – juos tebekuria tik trys. Viena iš priežasčių yra tai, kad šioje srityje nebėra tiek pinigų, dėsto Chipas Chambersas iš Kalifornijos universiteto San Franciske. Kitaip, nei piliulės nuo lėtinių susirgimų, pavyzdžiui, širdies ligų, antibiotikai naudojami savaitę ar dvi. Be to, visi nauji vaistai, įveikiantys atsparias bakterijų formas, tyčia bus naudojami kuo rečiau, siekiant sulėtinti atsparumo jiems vystymąsi.

Yra ir kitas kabliukas: dar nėra tūkstančių žmonių su panašiomis CRE infekcijomis, su kuriais būtų galima atlikti klinikinius tyrimus. „Jei lauksime, kol atsiras pakankamai pacientų, kad būtų galima vykdyti plačius tyrimus, epidemija mus užklups anksčiau, nei bus paruoštas gydymas,“ įspėja Johnas Rexas, farmacijos giganto AstraZeneca užkrečiamųjų ligų padalinio vadovas.

JAV ir Europos reguliuojančiosios tarnybos ieško kelio iš aklavietės. šiais metai pradėta programa New Drugs for Bad Bug, finansuojama Europos Komisijos, siekia sukurti kitokius naujų antibiotikų patekimo į rinką kelius. Pagal šią programą pradedami dviejų naujų vaistų, veikiančių MRSA, nors ne CRE, bandymai.

Mokesčių lengvatos

JAV užtikrino pernai užtikrino stipresnę naujų antibiotikų patentų apsaugą, o Kongresas gali greitai svarstyti leidimą patvirtinti naujų antibiotikų naudojimą po daug mažesnių bandymų. Toks pakeitimas, kurį jau planuoja Europos medicinos agentūra, teoriškai daro naujus vaistus rizikingesniais – bet jeigu jie naudojami tik infekcijoms, kai alternatyvos nėra, rizika pasiteisina, sako Robertas Guidosas iš Amerikos Infekcinių ligų tarybos. Kompanijų priviliojimui atgal prie antibiotikų, gali prisireikti kitų priemonių, pavyzdžiui, mokesčių lengvatų, bet turint galvoje dabartines JAV biudžeto problemas, tokie žingsniai mažai tikėtini.

Netgi atnaujinus kūrimą, procesas taip atidėliotas, kad „kitus 10 – 15 metų neturėsime vaistų gydyti daugumai šių infekcijų“, sako Chambersas. „Tai lyg grįžimas į priešantibiotikinę erą,“ įspėja Tolemanas. Tada žmonės mirdavo nuo to, ką dabar laikome nereikšmingomis bakterinėmis infekcijomis. Tai ne ta era, kurią norėtume susigrąžinti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vaistininkas

Vaistininkas portretas
Nieko kito ir nebuvo galima tiketis! Visi farmaciniu fabriku ir laboratoriju mokslo zmones galvoja, kad liga galima nugaleti tik panaudojus galingus "ginklus", t.y. kad ligos sukeleja galima sunaikinti tik jam priespastatant kazka tokio esminio. Is esmes neteisingas supratimas! O kur pats organizmas, kur jo imunine sistema? Ir kodel daznai skiriami medikamentai, kurie slopina organizmo imunines sistemos savisaugos mechanizmus, pvz., teraflu ir kt. Juk sudetines siu medikamentu dalys, t.y. pseudoefedrinas, paracetamolis ir kt. stabdo savisaugos reakcijas ... taip kad sekmes siame nuozmame ir zutbutiniame kare!
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių