Atrasta pirmoji planeta iš kitos galaktikos

Mokslininkai Paukščių tako pakraštyje aptiko dujinę, sparčiai besisukančią planetą, skriejančią aplink mirštančią žvaigždę.

Tai pirmoji planeta, aptikta už mūsų galaktikos ribų, praneša naujienų agentūra AFP.

Ši egzoplaneta, kiek didesnė už didžiausią Saulės sistemos planetą Jupiterį, skrieja aplink žvaigždę, esančią už 2 tūkst. šviesmečių nuo Žemės.

Manoma, kad ši pora yra Helmi srauto, žvaigždžių grupės, likusios po to, kai jų mažą galaktiką maždaug prieš 6–9 mlrd. metų prarijo Paukščių takas, dalis, teigiama „Science Express“ paskelbtame tyrime.

„Šis atradimas labai jaudinantis. Kadangi kalbame apie labai didelius atstumus, kol kas nėra patvirtintas nė vienas planetos, esančios kitoje galaktikoje, atradimas. Tačiau šis kosminis susiliejimas priartino prie mūsų už galaktikos ribų esančią planetą“, – teigė Raineris Klementis iš Maxo Plancko astronomijos instituto.

Astronomams planetą, pavadintą „HIP 13044 b“, pavyko nustatyti dėmesį sutelkiant į „mažus virpesius, signalizuojančius apie ten esančią žvaigždę, kuriuos sukelia aplink ją skriejančio objekto gravitacinė trauka“, teigiama tyrime. Mokslininkai tam naudojo galingą teleskopą, priklausantį Europos pietinei laboratorijai Čilėje.

Planeta yra gana arti žvaigždės, aplik kurią ji skrieja, ir išgyveno periodą, per kurį jos žvaigždė išnaudojo joje esančio vandenilio atsargas. Tai žvaigždžių evoliucijoje vadinama „raudonosios milžinės“ faze.

„Šis atradimas ypač intriguojantis, kai mąstome apie tolimą mūsų planetų sistemos ateitį, mat Saulė po maždaug 5 mln. metų taip pat turėtų tapti raudonąja milžine“, – teigė instituto atstovas, mokslininkas Johny`is Setiawanas.

Manoma, kad egzoplaneta greičiausiai yra karšta, nes ji skrieja arti žvaigždės, visą kelią įveikdama per kiek daugiau nei 16 dienų. Astronomai mano, kad jos gyvavimas artėja prie pabaigos.

Žvaigždė jau galėjo praryti kitas jos orbitoje buvusias planetas ir dėl to ji ėmė suktis dar greičiau, o tai reiškia, kad egzoplanetai likęs laikas senka.

Astronomai nežino, kaip planeta galėjo susiformuoti, mat žvaigždėje yra nedaug elementų, sunkesnių už vandenilį ir helį, o planetos dažniausiai susiformuoja iš kompleksinių besisukančių kosminių nuolaužų.

„Plačiai paplitusiam planetų formavimosi modeliui sunku paaiškinti, kaip tokia žvaigždė, kurioje beveik nėra sunkiųjų elementų, galėjo suformuoti planetą. Aplink tokias žvaigždes esančios planetos turėtų susiformuoti kitais būdais“, – kalbėjo J. Setiawanas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių