- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tritone aušta dar viena diena. Tikriausiai bus žvarbu – nieko naujo. Taip buvo vakar, užvakar ir... kiekvieną mielą parą (kuri ten trunka beveik 6 Žemės paras) nuo to momento, kai šis mėnulis įsikūrė orbitoje aplink Neptūną. Net ugnikalniai Tritone spjaudosi ne verdančia magma, o šaltomis dujomis ir... skystu vandeniu. Tačiau po kosminio speigo kaustomu paviršiumi (-235 °C) egzistuoja šis tas švelnesnio – skystas vandenynas.
Iš pirmo žvilgsnio, Tritonas turėtų būti ne kas kita, o tik dar vienas ledinis dujinės planetos-milžinės palydovas – negyvas, bergždžias pasaulis, sukantis ratus apie atokiausią Saulės sistemos planetą Neptūną. Tačiau Tritonas ne toks.
Visų pirma, jis sukasi atbulai, t. y. kryptimi, priešinga Neptūno sukimosi krypčiai. Jis – vienintelis taip besisukantis stambus palydovas Saulės sistemoje. Paprastai mėnuliai „retrogradinėmis“ orbitomis neskrieja. Tad neatmestinas variantas, jog Tritonas savo egzistenciją pradėjo kažkur kitur, ir tik laikui bėgant buvo pagautas dujinio milžino gravitacijos. Jis daug kuo panašus į Plutoną – tikriausiai ir atkeliavęs jis maždaug iš to paties Saulės sistemos regiono – vidinės, Neptūnui artimos Koiperio juostos briaunos.
Kosminis zondas „Voyager 2“ pro Tritoną praskriejo tolimais 1989-aisiais. Ir Žemėn atsiuntė ledinio jo paviršiaus nuotraukų. Jose buvo matyti kriovulkanizmo– subpaviršinių skysčių išsiveržimo ir staigaus virtimo į ledą – požymių. Jei taip, Tritonas patenka tarp nedaugelio Saulės sistemos pasaulių, kurie pasižymi geologiniu aktyvumu.
Tritono paviršius – unikalus: daugiausiai jį sudaro azotas, jo tekstūra primena raukšlėtojo meliono paviršių, o ašigalius dengia sušalusio metano kepurės. Tačiau šis dangaus kūnas turėtų pasižymėti ne tik įspūdingu vardu (Tritonas graikų mitologijoje – jūrų dievas, Poseidono ir Amfitritės sūnus), bet ir dar viena įstabia tokiai atšiauriai terpei savybe: galbūt po tuo storu ledo kevalu teliūskuoja skysto būvio vandenynas? Naujausi tyrimų rezultatai leidžia manyti, jog tai, ko gero, tiesa. Tačiau kad geriau suprastume šį fenomeną, dera pasigilinti į unikalią Tritono vystymosi istoriją.
Jau žinome, jog Tritonas greta Neptūno atsidūrė tuomet, kai jis papuolė į dujinio milžino gravitacijos pinkles. Taip pagauti dangaus kūnai iš pradžių skrieja labai ištęstomis, elipsinėmis orbitomis. Tačiau veikiami Neptūno traukos, tokie palydovai galiausiai įpranta keliauti kur kas apskritesniais ratais. Šio proceso metu išsiskiria energija, kuri kaitina tokius mėnulius. Kylanti temperatūra išlydo ne tik paviršių kausčiusius ledynus, bet ir palydovo gelmėse tūnantį branduolį (Tritone jo skersmuo – 1900 km). Ir tik po to viskas atvėsta ir egzistuoja šaltyje, kokį aptiktume apsilankę Tritone.
Jog Tritone turėtų egzistuoti skystas vandenynas, postulavo ir ankstesnės teorijos. Tačiau jos buvo pernelyg elementarios. Merilendo universiteto (JAV) astronomas Sasvata Hjer-Madžiumderis (Saswata Hier-Majumder) su studentu Džodi Gaemanu sudarė pažangesnį Tritono geologinės evoliucijos modelį, pagal kurį palydovo kūną formavo tiek branduolio mineralų radioaktyvaus skilimo procesai, tiek palydovą kaitinusi orbitinė sąveika su Neptūnu.
Nors kaitra, išsiskirianti radioaktyvaus skilimo procesų metu yra gerokai intensyvesnė nei gravitacinės sąveikos šiluma, vien branduolio karščio 4,5 mlrd. metų laikotarpiu nepakanka apsaugoti išorinį sluoksnį nuo speigo.
Vis dėlto mokslininkai pastebėjo, jog didžiulės reikšmės tokiomis aplinkybėmis turi net ir menkas orbitinių jėgų generuojamas šilumos kiekis, mat jis veikia pirmiausiai Tritono paviršių – ledą ir po juo glūdintį subpaviršinį okeaną.
„Vaizdžiai tariant, vėstantį vandenyną Tritone dengia šilumos nepraleidžianti antklodė, – pasakoja S. Hjer-Madžiumderis. – Ir tol, kol Tritonas skries apskrita orbita (jos 350 tūkst. km radiusas varijuoja vos keletu kilometru), gelmėse po palydovo paviršiaus ledynais turėtų egzistuoti skysto būvio vandenynas.“
Skystame okeane turėtų būti daug amoniako, kuris skysto būvio išlieka, kol temperatūra nenukrinta žemiau -90 °C. Tad nors Tritono vandenynas yra atokiausias Saulės sistemoje, jis nėra šalčiausias. Tokiu gali būti tituluojamas -180 °C šalčio angliavandenilio okeanas Saturno palydove Titane.
Beje, žiūrint iš Tritono, Saturnas spindėtų silpniau, nei iš Žemės, nes atstumas tarp Neptūno ir Saturno yra kur kas didesnis negu tarp Saturno ir Žemės. Dar arčiau Saulės skriejančios planetos (Marsas, Žemė, Venera) apskritai nebūtų matomos. Kita vertus, iš Tritono būtų patogu stebėti už Saulės sistemos ribų esančius objektus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...